Lyties stereotipai kitos lyties autorių romanuose
LTŠiuolaikinis žmogus nuolat interpretuoja ir apibrėžia savo socialinę realybę, gina savo statusą, tvirtina arba neigia vienas ar kitas kultūrines tradicijas. Tai ypač aktualu sociokultūrinių krizių periodais. Lūžio laikotarpio permainos literatūroje (ypač romanuose) fiksuojamos su kelerių metų pavėlavimu, todėl meninė tikrovė gali būti analizuojama kaip sociokultūrinės tikrovės „atspindys“. Šiuolaikinės literatūros tekstuose moterys dažnai internalizuoja kultūrines moteriškumo ir vyriškumo sampratas ir kintančias vertybes. Šiame straipsnyje nagrinėjamos vyrų vaizdavimo strategijos dviejuose moterų romanuose – Zitos Čepaitės „Paulinos kelionė“ (1996) ir Renatos Šerelytės „Ledynmečio žvaigždės“ (1999). Stengiamasi atskleisti kitos lyties reprezentavimo skirtumus ir panašumus; du romanai pasirinkti dėl skirtingos autorių pozicijos feministinėje literatūroje bei nevienalyčio požiūrio į feminizmą. Vyriškieji paveikslai ir vyriškumo samprata moterų sukurtuose romanuose yra pagrindinis šios analizės objektas. Nagrinėjant vyrų vaizdavimo stereotipus romanuose, pastebėtos tokios tendencijos: tam tikras aktyvumas yra vyriškų personažų kūrimo pamatas, tik tas aktyvumas dažniausiai yra seksualinis, rečiau – socialinis; vyrų stereotipų variantai, lyginant su moteriškais, tėra menkai priklausomi nuo generacijos. Vaizduojami vyrai yra stabilesni, todėl generacija neturi lemiamos reikšmės šių stereotipų variantų kaitai. Kaimo atstovai labiau reprezentuoja fiziškai stiprų vyrą, tuo tarpu miesto kultūros atstovai pasireiškia per seksualinį ir socialinį aktyvumą.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Lyčių stereotipai; Moteriškumas; Moterų proza; Vyras-patinas; Vyriškumas; Vyro stereotipai literatūroje; Šiuolaikinis lietuvių romanas; Contemporary Lithuanian novel; Femininity; Gender; Gender stereotypes; Lithuanian Literature; Male stereootypes; Man- macho; Masculinity; Sexual stereotypes; Women prose.
ENModern person is constantly interpreting and defining his/her social reality, protects his/her status, affirms or denies one or another cultural traditions. It becomes in particular relevant in the periods of sociocultural crises. Changes of the breaking point period in literature (especially, novels) are recorded with the delay of a couple of years, therefore artistic reality can be analysed as a "reflection" of sociocultural reality. In the modern literary texts, women usually internationalise cultural concepts of femininity and manliness and changing values. This article is dedicated to analysis of men depicting strategies in two novels by female writers - Zita Čepaitė's "Paulinos kelionė" (1996) [Paulina's Journey] and Renata Šerelytė's "Ledynmečio žvaigždės" (1999) [Stars of the Ice-Age]. Attempts are made to reveal differences and similarities in representation of the opposite sex; two novels have been chosen because of different positions of their authors in feminist literature and heterogeneous attitude to feminism. Male portraits and the concept of manliness in the female authors' novels are the main focus of this analysis. When analysing stereotypes of men portraying in the novels, the following trends were noticed: certain activity is the foundation for creating male characters, only that activity usually is of sexual nature, rarer of social; versions of male stereotypes, if compared with female, are loosely depending on generation. Depicted men are more stable, therefore generation do not play the decisive role for dynamics of these stereotype versions. Rural representatives usually demonstrate physically strong men, while representatives of urban culture are portrayed through sexual and social activity.
- Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje / Artūras Tereškinas. Vilnius : Baltos lankos [i.e. "Baltų lankų" leidyba], 2001. 173 p.
- Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai : moteriškumo reprezentacija naujausioje lietuvių moterų prozoje / Solveiga Daugirdaitė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000. 240 p.
