Išsilavinimo pajamų normos ir jų lyginamoji analizė
LTNors daugelis Lietuvoje ir pripažįsta investavimo į išsilavinimą svarbą, iki šiol dėl statistinių duomenų trūkumo nebuvo skaičiuotos privačios vidinės išsilavinimo pajamų normos. Straipsnio tikslas – išanalizuoti investicijų į išsilavinimą naudą ir kaštus, apskaičiuoti privačią aukštojo mokslo išsilavinimo pajamų normą Lietuvoje, palyginti gautus rodiklius su kitų šalių analogiškais rodikliais. Tiesioginė išsilavinimo nauda lygi padidėjusių atlyginimų, atskaičius mokesčius, ir paskolų, kurios buvo suteiktos studijų laikotarpiu ir turi būti grąžintos baigus studijas, skirtumui. Prie tiesioginės naudos galime priskirti ir sumažėjusią nedarbo riziką. Netiesioginė išsilavinimo nauda ta, kad žmogus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi didesnes galimybes gauti prestižinį darbą, dirbti patrauklesnį, įdomesnį, perspektyvesnį darbą. Autorių apskaičiuota privati vidinė universitetinio mokslo išsilavinimo pajamų norma yra gana didelė (12,87 proc.) ir rodo, kad yra stiprios paskatos vidutiniam moksleiviui, sėkmingai įgijusiam vidurinį išsilavinimą, mokytis aukštojoje mokykloje. Lietuvoje išsilavinimo pajamų norma yra 5,63 punktais mažesnė nei JAV, tačiau 6,35 punktais didesnė nei Italijoje. Atskirų veiksnių įtaka „išsamioms“ išsilavinimo pajamų normoms yra skirtinga. Asmeninių pajamų mokesčiai išsilavinimo pajamų normą sumažina nuo 2,3 punktų JAV iki 0,1 punkto Danijoje. Skirtinga nedarbo rizika tarp žmonių, turinčių vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, turi nedidelę įtaką išsilavinimo pajamų normoms.Reikšminiai žodžiai: Aukštojo mokslo išsilavinimo pajamos; Investicijos į išsilavinimą; Investicijų į išsilavinimą nauda ir kaštai; Išsilavinimo naudą ir kaštai; Žmogiškei ištekliai; Educational benefits and costs; Human resources; Investment in education; Investment in education benefits and costs; Tertiary education revenue.
ENIn this article rates of return on investment in education are analysed. Using cost-benefit model the authors estimated private rates of return to university higher education. The estimation results show that private internal rates of return to university education in Lithuania are higher than the real interest rate of return on other productive assets and equal 12,87 per cent, suggesting that human capital investment is an attractive way for an average person to build up wealth. The internal private rate of return to university education in Lithuania is 5,63 percentage points lower than in United States, but it is 6,35 percentage points higher than in Italy. Results show that there are strong incentives for an average student to engage in education activity. The authors prove that earnings differentials the length of education, taxes, tuition fees and public student support are the prime determinants of the private internal rates of return. [text from author]
