Karo nusikaltimų ir genocido reglamentavimo Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose raida

LTLietuvos baudžiamosios teisės doktrinos atstovas G. Švedas karo nusikaltimą apibrėžia taip: “Karo nusikaltimas - tai tyčinė, pavojinga veika, pažeidžianti visuotinai pripažintas kariavimo taisykles arba elgesį su civiliais, karo belaisviais, kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, padaryti karo, tarptautinio ginkluoto konflikto ar okupacijos metu“. Šis apibrėžimas, autoriaus teigimu, nors ir šiek tiek tikslintinas, iš esmės atspindi karo nusikaltimo esmę, nes apima svarbiausius elementus ir požymius, apibūdinančius šią nusikaltimų grupę. Šiame straipsnyje yra nagrinėjama, kaip atsirado bei kito karo nusikaltimų ir genocido nusikaltimo reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose. Atskleidžiama, kokias reglamentavimo metamorfozes patyrė karo nusikaltimų sąvokos, Lietuvai modifikuojant sovietinį baudžiamąjį kodeksą, kokias spragas reikėjo užpildyti ir kodėl. Atskira straipsnio dalis paskirta genocido nusikaltimui, kurio reglamentavimas - tam tikras fenomenas, kadangi tai buvo vienintelis nusikaltimas, turėjęs atskirą baudžiamąjį įstatymą ir tik vėliau perkeltas į Baudžiamąjį kodeksą. Taip pat trumpai analizuojamos genocido nusikaltimo reglamentavimo ypatybės, pateikiama egzistavusios definicijos kritika ir jos tobulinimo būdai. Autorius atkreipia dėmesį į tai, kad pagal genocidą reglamentuojančius teisės aktus, pripažįstant genocidą, turi būti siekiama fiziškai sunaikinti žmones ir iškelia klausimą, jei politinių ir socialinių grupių naikinimo nelaikytume genocidu, ar politinės grupės naikinimas tokiu atveju lieka nenusikalstama veika.Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji atsakomybė; Genocidas; Karo nusikaltimai; Nusikaltimai žmogiškumui; Crimes against humanity; Criminal responsibility; Genocide; War crimes.

ENRepresentative of the Lithuanian criminal law doctrine G. Švedas gives the following definition of the war crime: "War crime is intentional, dangerous act violating the universally-recognised rules of warfare or behaviour with civilians, war prisoners, others persons under the international protection, committed during the war, international armed conflict or occupation". This definition, according to the author, gives the basic picture of the essence of war crime, as it embraces the major elements and features, describing this group of crimes. The article discusses the origin of regulations of also other war crimes and genocide in the criminal laws of the Republic of Lithuania. The author of the article reveals metamorphoses of regulations undergone by the concepts of war crimes during modification of the soviet criminal code in Lithuania, gaps that needed filling and the reasons for that. A separate part of the article is dedicated to the crime of genocide, regulation of which is a certain phenomenon, since it was the only crime that had a separate criminal law and only later was moved to the Criminal Code. Peculiarities of the regulation of the crime of genocide are briefly analysed, the former definition is criticised and modes of its improvement are introduced. The author notes that according to the legislation regulating genocide, when acknowledging genocide, the aim of physical destruction of people must be sought, and he raises the question whether destruction of political and social groups should be considered as genocide, or whether destruction of a political group should be considered as a criminal act.