Patikslinamieji ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijos veiksmai

LTŠis straipsnis skirtas nusikalstamų veikų ikiteisminiam tyrimui ir konkrečiai ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijai. Ikiteisminio tyrimo pradžioje susiklosto santykiai tarp įvairių baudžiamojo proceso dalyvių, kurie ir yra mūsų tyrinėjimo objektas. Straipsnio tikslas – išnagrinėti ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijos patikslinamuosius veiksmus, ieškant optimalaus praktinio proceso normų įgyvendinimo. Straipsnio struktūrą sudaro įžanga, pagrindinių koncepcijų ir idėjų, kunkuliavusių baudžiamojo proceso kodekso kūrimo metu, apžvalga, ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijos teisino reglamentavimo analizė, nagrinėjamos patikslinamųjų veiksmų atlikimo galimybė ir iškylančios su tuo susijusios problemos bei problemų sprendimo keliai. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados ir konkretus Lietuvos BPK straipsnių keitimo pasiūlymai. Autoriai analizuodami baudžiamojo proceso kūrimosi stadijos metu vyraujančias idėjas, pažymi, kad siekis supaprastinti ikiteisminio tyrimo pradėjimą yra labai geras. Tačiau naujai priimtame baudžiamojo proceso kodekse ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadija buvo ne tik naujai biurokratizuota, bet ir tapo kliūtimi operatyviai ir efektyviai reaguoti į nusikalstamas veikas. Šis ir kiti susieti klausimai: ikiteisminio tyrimo organizavimas, informacijos apsikeitimas tarp ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro, operatyvinės informacijos panaudojimas pradedant ikiteisminį tyrimą ir pan., nagrinėjami ne tik teoriniame lygmenyje. [Iš leidinio]

ENThis article focuses on pre-trial investigation of criminal activity. At the start of the pre-trial investigation there is a certain relationship among the various participants in the criminal process, and this is the focus of our study. Our aim is to analyse possible refinement of the steps leading to the pre-trial investigation stage, seeking to optimise the procedures. The structure of the article is: introduction; review of basic concepts and ideas that were competing at the time the Penal Code was formulated; analysis of the legal regulation of the initial stage of the pre-trial investigation; analysis of possible refinement of the steps leading to the pre-trial investigation stage; and problems arising from the preceding items, with possible ways of solving those problems. At the end of the article the authors presents conclusions and concrete suggestions for reform of some aspects of the Penal Code of the Republic of Lithuania. In analysing concepts and ideas that were competing at the time the Penal Code was formulated, the authors point out that any attempt to simplify the initial stage of the pre-trial investigation would be a good thing. However, in the new Penal Code the initial stage of the pre-trial investigation was not only made more complicated, it became an obstacle for timely and effective reaction to criminal activity. Other questions discussed are exchange of information between the pre-trial investigator and the prosecutor, and timely use of information when starting the pre-trial investigation.