LTPo 1940 m. sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone tapo bene svarbiausia Lietuvos diplomatinės tarnybos (toliau – LDT) citadele. Lietuvos okupacijos laikotarpiu Lietuvos pasiuntinybėje Vašingtone dirbo keturi Lietuvos diplomatiniai atstovai: nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Povilas Žadeikis (1935-1957), reikalų patikėtiniai Juozas Kajeckas (1957-1976), dr. Stasys Antanas Bačkis (1976-1987) ir Stasys Lozoraitis jaunesnysis (1987-1993). Šiame darbe, daugiausia remiantis S. Lozoraičio asmeniniu archyvu Romoje, mėginama apžvelgti kalbamąjį laikotarpį išryškinant Lietuvos pasiuntinio P. Žadeikio vaidmenį LDT. Sudėtingu Lietuvos istorijos laikotarpiu Lietuvos pasiuntinys P. Žadeikis, atstovavęs senajai diplomatų kartai, buvo aktyvus Lietuvos interesų reiškėjas. Nors dėl didelio atstumo Lietuvos atstovybės Vašingtone ir Europoje dirbusių pasiuntinių tarpusavio veikla nebuvo labai glaudi (P. Žadeikis buvo skeptiškai nusiteikęs Tautinio komiteto atžvilgiu), tačiau, kita vertus, Lietuvos atstovybės Vašingtone ir paties pasiuntinio, kaip tarpininko tarp JAV Valstybės departamento ir lietuvių diplomatų, vaidmuo buvo vienas esminių Lietuvos diplomatinėje tarnyboje.Reikšminiai žodžiai: Diplomatinis atstovavimas; Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America; JAV; USA); Juozas Kajeckas; Lietuvos diplomatinė tarnyba; Lietuvos egzilinė diplomatija; Lietuvos okupacija; Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone; Povilas Žadeikis; Stasys Antanas Bačkis; Stasys Lozoraitis; Vašingtonas; Diplomatic Representation; Juozas Kajeckas; Lithuania; Povilas Žadeikis; Stasys Antanas Bačkis; Stasys Lozoraitis; The Lithuanian Diplomatic Service; The Lithuanian Mission in Washington; The United States of America; The occupation of Lithuania by Soviets; Wachington.
ENAfter the occupation of Lithuania by the Soviets in 1940, the Lithuanian Mission in Washington became almost the most important anchor of the Lithuanian Diplomatic Service. This article reviews work of the Lithuanian Mission in Washington in the 40s-50s. At that time the Lithuanian ambassador was Povilas Žadeikis who was an active speaker for the interests of Lithuania in the USA government. He raised the questions regarding the formation of the Lithuanian exile government and "freezing" of the Lithuanian capital, which was in the US Reserve, in the bank. He was also very active within the diplomatic service, considered and made various proposals to the council members regarding forms of political authorities in exile. Due to big distance between the Lithuanian Missions in Washington and Europe, the activities of the corresponding ambassadors were not very concerted (Povilas Žadeikis was very sceptical regarding the National Committee). However, on the other hand, the role of the Lithuanian Mission and the representative himself as of a mediator between the US authorities and Lithuanian diplomats was one of the most essential in the Lithuanian Diplomatic Service. [text from author]