Valkataujantis sovietmečio inteligentas Jurgio Kunčino prozoje

LTAtėjus kūrybos laisvės laikams atsivėrė galimybė viešai kalbėti apie sovietmečio laikotarpį. Tai labai produktyviai darė ir Jurgis Kunčinas. Jo kūryboje ypač ryški anų laikų inteligento valkatystės tema. Straipsnyje daugiausia remiamasi trimis romanais – „Glisono kilpa“, „Tūla“, „Bile ir kiti“. J. Kunčino vaizduojamas personažas nėra visiškas valkata – jis dar visada išlaiko trūkinėjančius, bet iki galo nenutrūkstančius saitus su sociumu, su tvarkinguoju pasauliu – su tais žmonėmis, kurie turi pagrindą po kojomis ir kurie, daugiau ar mažiau pripažindami jo socialines teises, jam neretai padeda – gelbsti iš sunkių situacijų, nors kartais ir nusigręžia. Kodėl gi J. Kunčino personažas pasirenka tokią dalią? Iš dalies dėl laisvės, bet iš dalies net ir nepasirenka – ši lemtis pasirenka jį. J. Kunčino valkataujančio personažo paveikslas nagrinėjamas pagal tokias septynias temas: konfliktai su teisėsauga, gatvė, santykiai su tvarkinguoju pasauliu, santykiai su moterimis, laikini būstai, smuklė ir alkoholis, išvyka iš miesto (t. y. iš Vilniaus). Įdomiausia tai, kad ši valkatavimo dvasia lemia atvirą, laisvą, neįpareigojančią romanų kompoziciją. Autoriaus personažas, nešamas srovės, labai daug dairosi į krantus – ten mato įvairiaspalvį gyvenimą, daugybę nutikimų, virstančių pasakojamomis istorijomis. Iš to gimsta valkataujančio pasakotojo valkataujantis tekstas – personažo prigimtį atitinkantis romano kompozicijos pobūdis.Reikšminiai žodžiai: Inteligentas; Jurgis Kunčinas; Proza; Romano kompozicija; Romano veikėjas; Sovietmetis; Sovietmečio bohema; Valkatavimas; Šiuolaikinė lietuvių literatūra; Bohemia of the Soviet times; Character in the Novel; Composition of the Novel; Contemporary Lithuanian literure; Intelligent; Jurgis Kunčinas; Prose; The Soviets; Vagrancy.

ENWith the freedom of creativity a possibility opened to speak about the Soviet times in public. Jurgis Kunčinas was very productive here. The topic of vagrancy of an intellectual of those times is particularly pronounced in his creative work. The article mainly refers to three novels – “Glisono kilpa” [Glison’s Loop], “Tūla” [Tūla], “Bile ir kiti” [Bile and Others]. A character, portrayed by J. Kunčinas, is not an absolute vagrant – he still maintains cracking, but yet not totally failed, ties with social environment, with the orderly world – with people, who feel the ground under their feet and who, more or less acknowledging his social rights, try to help him – rescue in difficult situations, though sometimes they turn away. Why J. Kunčinas’ character chooses such fate? In part because of freedom, but on the other hand he doesn’t choose it at all – this fate chooses him itself. The image of J. Kunčinas’ character living as a tramp is analyzed according to the following seven topics: conflicts with the law enforcement, street, relationship with the orderly world, relationship with women, temporary home, pub and alcohol, leaving town (i.e. Vilnius). The most interesting point is that such spirit of vagrancy determines open, free, and noncommittal composition of novels. The author’s character, carried by the stream, very often looks out for the coast – there he sees a variegated life, heaps of experiences, which turn to narrative stories. This is how a vagrant text of a vagrant narrator is born – a format of composition of a novel, which corresponds to the character’s nature.