LTVisame pasaulyje vykstančios viešojo sektoriaus modernizavimo reformos neaplenkė ir Lietuvos. Naujosios viešosios vadybos principų diegimas valstybinėse institucijose įgavo platų mastą. Dėl šių permainų amžina politinė problema – kaip kontroliuoti administraciją – tapo svarbesnė negu kada nors anksčiau. Kaip politiniai lyderiai ir visuomenė įtikina, išprašo arba priverčia administracines įstaigas ir pavienius administratorius vykdyti jų įsakymus? Atskaitomybė dažnai vadinama viešojo valdymo ir administravimo kertiniu akmeniu, kadangi nustato principus, numatančius valdžios vykdytojų atsiskaitymą aukštesnėms valdžios struktūroms. Administracinė atskaitomybė gali būti suprantama kaip atstovaujamosios demokratijos tikslas bei priemonė siekti efektyvesnės ir našesnės viešosios administracijos. Taigi šio straipsnio tikslas – aptarti teorinių atskaitomybės mechanizmų viešajame administravime vaidmenį, įvardyti, kokie jų tipai paplitę Lietuvos viešajame sektoriuje. Analizuojami keturi, autoriaus manymu, svarbiausi atskaitomybės tipai – politinė, administracinė, demokratinė, o taip pat su administracine deranti profesinė atskaitomybė. Pabrėžiama, jog Lietuvoje nebuvo nuoseklios ir visa apimančios atskaitomybės sistemos reformos, šalyje vyrauja ministerinės atskaitomybės doktrina, artimesnė politinės atskaitomybės tipui, nors neretais atvejais ministerinei atsakomybei būdingi ir administracinės atskaitomybės požymiai.Reikšminiai žodžiai: Administracija; Arskaitomybė; Atsakomybės problema; Atskaitomybė; Atskaitomybės formos; Demokratijos lygmuo; Kontrolė; Politinė kultūra; Viešasis administravimas; Viešasis sektorius; Viešojo valdymo reformos; Accountability; Accountability problem; Administration; Control; Level of democracy; Political culture; Public administration; Public governance reforms; Public sector; Types of accountability.
ENPublic sector reforms that are happening all around the World did not spare Lithuania. The implementation of the new public management principles in public governmental institutions have reached a wide scope. Due to these changes the continues political problem on how to control the administration has become more important than ever before. How do the political leaders and society convince, claim and force the administrational institutions and individual administrators to obey their orders? Accountability is often seen as the keystone of public management and administration because it lays down the principals that foreseen the process of liability for one’s actions to the higher governmental institutions. Administrational accountability can be described as a goal of the representative democracy and as the means to achieve an effective and more productive public administration. Therefore, the main aim of this article is to discuss the theoretical aspects and the role of accountability in public administration and to identify the types that are prevalent in the Lithuanian public sector. There are four accountability types, noted by the author as the most important ones that are analysed: political, administrational, democratic and also the professional accountability that is related to the administrational type. It is underlined that in Lithuania there were no consistent and inclusive accountability system reforms. The prevailing ministry accountability doctrine is much closer to the political accountability type even though in many cases the ministry accountability has the indications of the administrational accountability.