Klänge der Poesie aus den versunkenen Weiten : das Litauenbild in der Dichtung von A. K. T. Tielo

LTSiame straipsnyje siekiama priartinti užmirštą poetą Alwiną Kurtą Theodora Tielo (Kurtą Mickoleitį) prie šiuolaikinio skaitytojo. Nušviečiama keletas pagrindinių jo poezijos motyvų bei biografijos faktų. Labiausiai mus domina Tielo santykis su Lietuvos tematika, kuri jo poezijoje labai svarbi. A.K.T.TieIo nemokėjo lietuvių kalbos ir laikė save Rytų Prūsijos, t.y. vokiečių, poetu. Ano meto kritikai pastebėjo šio poeto žodžio jėgą, ištvermingumą, atšiaurumą ir susiejo šias savybes su jo lietuviška kilme. [...] Labai jautrų Tielo požiūrį į gimtąją žemę, į žmones, kilusius iš gimtosios Rytų Prūsijos, atskleidžia jo laiškas žemiečiui, tuo metu jau garsiam rašytojui Sudermannui. Šio laiško kopija gauta Vokiečių literatūros archyve Marbache, ir ji faksimiliškai pateikta straipsnyje. Laiške Tielo prašo Sudermanno sutikimo leisti dedikuoti jam savo poezijos knygą „Klänge aus Litauen", paminėdamas keletą savo eilėraščių, kurie, poeto manymu, realistiškai perteikia tėviškės paveikslą: „Kartoffelland", „Tabaksfcld", „Torfbruch". Visi trys eilėraščiai vaizduoja kaimo gyvenimą: juose iškyla gimtinės laukuose sunkiai dirbančių senų moterų paveikslas, paslaptingo, prietaringą baimę keliančio miško vaizdas naktį. Pirmajame Tielo eilėraščių rinkinyje „Thanatos" yra istorinių baladžių, vaizduojančių lietuvių ir vokiečių kryžiuočių kovas.Baladėje „Otto von Johannisburg" lietuviai, pilni neapykantos ir keršto, naktį užpuola ordino brolius ir juos žudo, tačiau kunigaikštis Kęstutis kilniadvasiškai pasigaili drąsiai savo krūtinę apnuoginusio ir pasidavusio seno pilies komtūro Otto von Johannisburgo. Tielo idealizavo praeitį ir pagoniškus savo protėvių lietuvių papročius, nes buvo įsitikinęs, jog ši tauta pasmerkta išnykti be pėdsako. Jis bandė savo gyvenamoje tikrovėje įžvelgti bendro taikaus vokiečių, lietuvių, kuršių tautų sambūvio galimybę (eilėraštis „Litauen"). XX a. pradžios prūsų lietuvio valstiečio stereotipą apibūdina keletas Tielo poetinėje kūryboje išryškintų esminių savybių: tai kasdienis sunkus darbas, labai artimas ryšys su gamta, jos sugyvinimas lietuvių liaudies dainose; tai tikėjimas pagoniškų dievų bei būtybių galia; tai meilės jėga ir jausmų pasaulis. Tielo įtaigiai atkūrė nepakartojamą Vakarų Lietuvos peizažą - jūrą, Kuršių neriją, kopas, pušynus, raistuose besiganančius elnius, Nemuno deltą, šaktarpį ir visus įstabius metų laikus savo numylėtoje žemėje. Poetas rašė vokiškai, todėl jo kūryba priklauso vokiečių literatūros vertybėms, tačiau jį jaudinusios temos, gamtos vaizdai bei gyvenimo pojūtis dar labiau įdomesni bei artimesni lietuvių skaitytojui. Tielo kūryba - dviejų kultūrų, mąstymo būdų ir asimiliuojančio dviejų tautų istorijos susilietimo pavyzdys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: A. K. T. Tielo (Kurt Mickoleit) kūryba; A.K.T.Tielo kūryba; Imgaloginė komparatyvistika; Komparatyvistinė imagologija; Lietuvos ir lietuvių vaizdavimas; Rytų Prūsijos ir Lietuvos motyvai; Stereotipas; Vokiečių literatūra; 20 amžius; A. K. T. Tiel (Kurt Mickoleit) creativity; Anfang .; Comparative imagology; Creation of A.K. Tiel; Depiction of Lithuania and Lithuanians; East Prussia and Lithuania motives; German literature; Imgalogicak comparativistics; Stereotypes; The twentieth century.