Lietuvių kalbos linksnių hierarchija : disertacija

LTDisertacijoje nustatoma lietuvių kalbos linksnių hierarchija. Ji svarbi kaip probleminių kalbotyros klausimų aiškinimo priemonė, leidžianti linksnius susieti su centrinių / periferinių sakinio dalių vaidmenimis formuojant sakinį. Ji verčia linksnius pripažinti kintamais, o ne dichotominiais morfosintaksiniais vienetais. Linksnių hierarchija nustatoma remiantis linksnių atrakcija lyginamosiose konstrukcijose ir laisvųjų antrinių predikatyvų vartojimo tyrimais. Linksnių atrakcija lietuvių kalbininkų iki šiol nebuvo aprašyta, todėl ši disertacijos dalis yra nauja lietuvių kalbotyroje. Antriniai predikatyvai lietuvių kalbotyroje jau nagrinėti struktūrinei ir funkcinei gramatikai atstovaujančių autorių, tačiau jie savo darbuose neoperavo antrinės predikacijos sąvoka, netgi jos nepripažino. Naujausiuose sintaksės darbuose antriniai predikatyvai nors ir yra naujai patyrinėti, tačiau jie neapima morfosintaksės visumos. Disertacijoje nagrinėjami teoriniai dalykai papildys lietuvių kalbotyros tyrimus, ir leis naujai suvokti ir aiškinti kai kuriuos lietuvių kalbos sintaksinės sandaros klausimus. Disertacija apibendrina ankstesnius lietuvių kalbos linksnių ir predikatyvų tyrimus ir suteikia naują teorinį ir metodinį įrankį probleminiams lietuvių kalbos linksnių vartojimo ir sakinio dalių nagrinėjimo klausimams spręsti.Reikšminiai žodžiai: Linksnis; Hierarchija (kalbotyra); Gramatika; Acquisition of adjectives; Hierarchy (linguistics); Grammar.

ENThis dissertation establishes the declensional hierarchy of the Lithuanian language. This is important as a tool for the explanation of problematic linguistic issues, which allows declensions to be linked to the roles of central/peripheral sentence parts in forming a sentence. It forces us to recognize declensions as variable units, rather than dichotomous morphosyntactic ones. The declensional hierarchy is established based on the attraction of declensions in comparative constructions and research on the use of free secondary predicates. The attraction of declensions has never been described by Lithuanian linguists, so this part of the dissertation is new in Lithuanian linguistics. Secondary predicates have already been examined in Lithuanian linguistics by authors representing structural and functional grammar, but they did not use or even acknowledge the concept of secondary predication in their work. Although secondary predicates are newly explored in the most recent works on syntax, they do not encompass the morphosyntactic whole. The theoretical issues examined in the dissertation will supplement Lithuanian linguistic research and allow for certain syntactic structure issues of the Lithuanian language to be newly understood and explained. The dissertation summarizes earlier studies of Lithuanian declensions and predicates and provides a new theoretical and methodological tool for solving problematic issues regarding the usage of Lithuanian declensions and examination of sentence parts.