Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiosios dinastijos struktūra XIII a. pabaigoje - XV a. viduryje : disertacija

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiosios dinastijos struktūra ir jos tyrimai atsidūrė komplikuotoje padėtyje: tvirtinimai, jog dinastijos struktūra istorikams neatrodo aktuali, būtų klaidingi, tačiau nuoseklių ir visą dinastijos struktūrą apimančių tyrimų neatsirado. Ši susiklosčiusi situacija neatrodo natūrali: XIII–XV a. Lietuvos valdovai sulaukė savo biografų, kurie jiems paskyrė monografijas ir studijas, pakankamai intensyviai pastaraisiais dešimtmečiais vyko ir LDK visuomenės bei jos struktūrų tyrimai, kurių tematika įvairi: nuo aukščiausių diduomenės sluoksnių iki ribinių visuomenės grupių, taip pat paliečiami lokaliniai aspektai. Prisiminus, jog sovietmečio istoriografija paliko ženklų valstietijos tyrimų indėlį, tenka konstatuoti, jog valdančiosios dinastijos tyrimai atsidūrė keistoje padėtyje: svarbiausieji dinastijos nariai, užėmę aukščiausias pozicijas joje, susilaukė pakankamai išsamių tyrimų, nagrinėjamos atskiros temos, tačiau didesnės apimties darbų taip ir nebuvo sulaukta; tyrinėtojų, bandančių struktūruoti dinastijos narių santykių mechanizmus ir išanalizuoti jos funkcionavimo prielaidas taip ir neatsirado. Tokio tyrimo atsiradimas turėtų užpildyti tuščią nišą istoriografijoje, sujungiant du visuomenės taškus – valdovą ir diduomenę – ir tokiu būdu prisidėtų prie dar išsamesnio LDK visuomenės ir jos elito pažinimo.Dinastijos tyrimai yra sudėtinga, daugelį valstybėje ir visuomenėje veikusių procesų, apimanti problema. Joje sunku išskirti atskirus elementus, kadangi ji apėmė tiek vidinius, tiek išorinius valstybinius ir visuomeninius santykius.Reikšminiai žodžiai: Gediminaičių dinastija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Valdovai; Genealogija; Valdžia; Gediminas dynasty; Ruling dynasty; Genealogy.

ENThe structure of the reigning dynasty of the Grand Duchy of Lithuania and studies thereof have faced a challenge: the statements that the structure of the dynasty does not seem relevant would be erroneous; however, no studies of the whole structure of the dynasty have been performed so far. This situation does not seem to be natural: Lithuanian rulers of the 13th–15th centuries have found their biographers, who devoted to them monographs and studies. The society and the structure of the Grand Duchy of Lithuania have also been studied rather intensively over the last decades. The themes of these studies ranged from the highest layers of nobility to the marginal social groups. They also touch upon local aspects. Bearing in mind the fact that the Soviet historiography left a considerable contribution to the research of peasantry, the only thing that remains is to state that studies of the ruling dynasty face a strange situation: the major high rank members of the dynasty have been studied rather extensively with separate themes devoted to them, however, no works of larger scale have been devoted to them. No researchers aspiring to structure the mechanisms of relations of the dynasty members and analyse their functioning have emerged either. The initiation of such a research would fill in an empty gap in the historiography by connecting two social elements – the ruler and the nobility, thus contributing to a more extensive perception of the society of the Grand Duchy of Lithuania and its elite. Dynasty research is a complex issue covering a great number of social and state processes. It is difficult to distinguish two separate elements in it, since it covered internal as well as external national and social relations.