Seimo veikla įstatymų leidybos procese : teisinės ir organizacinės problemos

LTĮstatymų leidyba - viena pagrindinių parlamento funkcijų šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje. Kadangi nuo Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo praėjo daugiau nei dvylika metų, o nuo dabartinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo - dešimt metų, atrodo, pats laikas įvertinti esamą padėtį šioje visuomenei ir valstybei itin svarbioje Seimo veiklos srityje. Deja, kol kas vertinimai optimistiškai nenuteikia. Tiek subjektyvių visuomenės nuomonių apklausų dėl pasitikėjimo Seimu duomenys, tiek ir objektyviai fiksuojamas, bet vien „pereinamojo laikotarpio sunkumais" nebepateisinamas įstatymų nestabilumas, žymintis vis dar tebesitęsiantį chaosą įstatymų leidyboje, rodo, kad šioje srityje toli gražu ne viskas gerai. Taigi šiame straipsnyje ir yra bandoma įvertinti esamą padėtį. Tačiau pagrindinis autoriaus tikslas nėra įvertinti Seimo darbo kokybę, o identifikuoti pagrindines teisines ir organizacines problemas. Kai kuriais atvejais bandoma pasiūlyti ir galimus šių problemų sprendimo būdus. Problemoms identifikuoti gausiai naudojamasi empiriniais duomenimis: vertinami įstatymų leidybos procese dalyvaujančių asmenų apklausos rezultatai, statistiniai rodikliai. Aptariant fundamentalesnius klausimus, remiamasi užsienio šalių konstitucine praktika. Darbe nėra nuorodų į kitų Lietuvos mokslininkų bei praktikų pateiktą analizę ar jų išsakytus vertinimus. Bet šį faktą nulėmė ne nusistatymas ignoruoti kitą nuomonę, o atitinkamos analizės ir vertinimų stoka, kuri (atsižvelgiant į palyginti neilgą Seimo veiklos laikotarpį po Nepriklausomybės atkūrimo) yra pakankamai natūralus dalykas. Darbų, kuriuose aptariamas Seimo vaidmuo įstatymų leidyboje, yra. Tačiau juose tai daroma kitais (daugiausia Seimo kompetencijos ir jo funkcijų atribojimo, įtvirtinant valdžių padalijimo modelį) aspektais.Bene vienintelis leidinys, kurį šiuo požiūriu verta paminėti, - tai žurnalas „Teisės problemos" (antrasis 2000 metų numeris). Jame pateikta su straipsnyje nagrinėjama tema susijusi 2000 metais vykusios mokslinės-praklinės konferencijos „Teisinės sistemos reforma: teisėkūros problemos" medžiaga. Vis dėlto ir šioje medžiagoje Seimas liko nuošaly. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstitucinė doktrina; Parlamentas; Seimas; Viešoji teisė; Įstatymų leidyba; Constitutional doctrine; Legislation; Parliament; Process of legislation; Public law.

ENLegislation is one of the main tasks in the field of Parliament's activity. Inasmuch as more than twelve years have been passed since the restoration of the independent State of Lithuania and ten years since the adoption of the current Constitution, it is the due time to evaluate our current position in the field. Unfortunately the results of such evaluation are not optimistic ones. Public opinion polls on the question of having trust in Seimas and instability of our legal system, which could be justified by the "problems of transition" no more, shows that there are some significant problems to be solved. Four major problems could be pointed up. Firstly, there are very much (too much) of draft laws introduced to the Seimas. Most of them are neither fundamental, nor needful ones. This situation obstructs the Seimas and prevents it to concentrate in solving the main problems. Secondly, there are much of problems in the field of planning and organizing the legislative process. Thirdly, the due evaluation of draft laws is warranted not enough. Finally, the current situation, when there is no quorum requirement to adopt the law and some major legal acts (such as Criminal Code) are being passed in the absence of up to the 70 percent of MP, creates the danger of non-legitimacy of the whole legal system. [text from author]