Literature as a source of cognitive knowledge

LTStraipsnyje aiškinama, kodėl nelengva grožinę prozą taikyti mokyme kaip pažintinių žinių šaltinį ir koks teorinių žinių minimumas reikalingas ir dėstytojui, ir studentui, kad jie galėtų analizuoti grožinio kūrinio tekstą su deramu subtilumu ir profesionalumu. Paminimi šią idėją paremiantys ir atmetantys autoriai, nepaisant jų sąsajų su mokymu. Aptarus pedagoginę ir estetinę grožinės literatūros vertę ir jos pedagoginio taikymo sunkumus, prozos ištraukos analizės duomenimis aiškinama tai, kas pageidautina ir kas įmanoma taip taikant literatūrą. Parodoma, kad apriori žinios apie tikrovę greičiau paremia mintis skaitant negu kad įmanomos pasiekti autoriaus turėtos žinios, užkoduotos grožiniame kūrinyje. Nėra tiesaus kelio į pažintines žinias grožiniame kūrinyje. Tai galima padaryti tik svarstant atvirkštine kryptimi, lyginant žinomą ir pavaizduotą, t.y. derinant apriori žinias apie tikrovę su konolatyvinėmis teksto reikšmėmis, kuriose esti transformuotų ir užkoduotų autoriaus apriori žinių. Analitinėmis kategorijomis neapribotų įspūdžių apie tikrovę ir kultūrą gana patikimai galima įgyli plačiai apsiskaičius. o į grožinį tekstą įsigilinant atsipalaidavus dėl maksimalaus imlumo ir pažintiniam turiniui leidžiant kauptis iš pasąmonėje natūraliai vykstančio gretinimo tarp apriori žinių apie tikrovę ir kūrinio konotacinių reikšmių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Grožinė literatūra; Grožinė proza kaip pažintinių žinių šaltinis; Konotacijos; Mokymas; Pažintinė informacija; Pažintinės žinios; Pedagoginė ir estetinė grožinės literatūros vertė; Užsienio kalbos mokymas; Cognitive knowledge; Cognitive knowledge from fiction; Connotations; Fiction; Fiction (polite literature); Teaching; Teaching of foreign language; The pedagogical application of fiction.

ENThe pedagogical application of fiction as a source of cognitive knowledge in integrated language and literature programmes at university is treated here as problematic, since doubted by some theorists and, while effort-consuming, causing difficulties in practice. The conclusions are based on specimen analysis. Cognitive knowledge from fiction is not accessible directly. It may best be gleaned from the subconscious and conscious match of the known of reality apnon in alignment with the author's knowledge, transformed and encoded in his work(s), and accessible only through connotations, while an expert teacher can guide the student in this. A natural way to glean cognitive knowledge from fiction is reading widely, while turning to fiction relaxed to maximise one's perceptive powers, and let the mind collect the knowledge in elemental senses from volumes of reading. [From the publication]

• Edukologija / Education
• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies