Veiksmažodžių stigti, stokoti, trūkti sinonimiškoji reikšmė ir jų vartojimo ypatumai

LTStraipsnyje analizuojami veiksmažodžių „stigti“, „stokoti“, „trūkti“ sinonimiškoji reikšmė ir jų vartojimo ypatumai. Minėti veiksmažodžiai turi vieną, visiems jiems bendrą, t. y. sinonimišką, reikšmę, kurią galėtume nusakyti taip: ko nors „neužtekti“, „turėti nepakankamai“ arba „būti nepakankamai“. Ši reikšmė lemia tam tikras jungimosi išgales, realizuojamas sakinyje prie veiksmažodžio prisijungusių atitinkamų žodžių formų bei konstrukcijų, kurios yra gana įvairios, o dėl to įvairuoja ir su šiais veiksmažodžiais sudarytų sakinių struktūra. Tą pačią reikšmę turi ir veiksmažodžių „stigti“, „trūkti“ priešdėliniai vediniai „pristigti“, „pritrūkti. Jie skiriasi tik priešdėlio pri- suteikta nepritekliaus momentiškumo ar pradžios reikšme. Nors veiksmažodžiai „stigti“, „stokoti“, „trūkti“ vartojami nepakankamumo, stygiaus reikšme, yra sinonimai, jiems būdingi kiek skirtingi vartojimo polinkiai. Skirtumai susiję su vardininko arba naudininko pasirinkimu beneficiento funkcijai realizuoti. Kaip parodė šio meto raštų kalbos pavyzdžiai, surinkti iš Vytauto Didžiojo universiteto „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“, su vardininku sudarant asmeninius sakinius dažniausiai vartojamas veiksmažodis „stokoti“. Veiksmažodžiai „stigti“ ir „trūkti“ dažniau vartojami su naudininku ir sudaro beasmenius sakinius, tik jų priešdėliniai vediniai „pristigti“, „pritrūkti“ gana dažnai pasitaiko ir asmeniniuose sakiniuose su vardininku.Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodžiai; Sinonimai; Verbs; Synonyms.

ENThe verbs "stigti, stokoti, trūkti" ('to be short of, to lack') are synonyms in the meaning of "to be in need of, not have/be enough or sufficient". The meaning determines the combinatory potential of the word, which is realized in the sentence in different word forms und constructions. The nominative or dative case refers to a person, thing or phenomenon, who/which is in need of, lacks something; thus the function of a beneficiary is realized. The choice between the two eases determines the usage tendencies of the verbs "stigti, stokoti, trūkti": the verb "stokoti" gives preference to the nominative case (e.g. "Vargšai stokoja duonos—The poor lack bread"), "stigti" and "trūkti" are more frequent with the dative (e.g. "Jiems drąsos stinga/trūksta—They courage lack"). The nominative or dative can be well substituted by a locative form or construction. Then the verbs acquire the meaning of "being insufficient in some place" (e.g. "Šulinyje trūksta vandens—The well lacks water"). In addition to the nominative or dative cases, the verbs also require two more actants: the genitive case, which identifies the insufficient substance (the function of contentive is realized) (e.g. "Stokojame duonos—[We] lack bread"), and the dative, the infinitive or a clause of purpose which identify the purpose of insufficiency (the function of finitive is realized) (e.g. "Stokojame pinigų vaistams—[We] lack money medicine ; Svečiams trūko vietos atsisėsti—The guests lacked space to sit; Policijai stinga įkalčių, kad galėtų jį suimti—The police lack evidence , [so] that they could detain him"). The genitive is mandatory in the sentence, whereas the attendant with the meaning of purpose is optional and often deleted in the sentence. [From the publication]