Costs benchmarks as criterion for evaluation of predatory pricing

LTGrobuoniška kainodara yra viena iš piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi formų. Teisingumo Teismas, Komisija ir daugelio valstybių nacionalinės konkurencijos tarnybos, nagrinėdamos grobuoniškos kainodaros bylas, ypač daug dėmesio skiria ūkio subjekto kaštų ir kainų santykiui. Europos teisminės institucijos, siekdamos įvertinti, ar ūkio subjekto nustatyta prekės kaina nėra mažesnė nei šios prekės pagaminimo kaštai, dažniausiai taiko Areeda-Turner pateiktą grobuoniškos kainodaros testą. Skirtingai nei taikant Areeda-Turner pasiūlytą kaštų įvertinimo testą, Europos teisminių institucijų bei kitų valstybių konkurencijos tarybų praktikoje, vertinant grobuonišką kainodarą atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tiriama kainų atitiktis įvairiems kaštų matams: vidutiniams kintamiesiems kaštams, vidutiniams išvengiamiesiems kaštams, ilgalaikiams vidutiniams padidėjantiems kaštams bei vidutiniams bendriesiems kaštams. Pažymėtina, kad Europos teisminių institucijų praktikoje, nustačius, jog dominuojančio ūkio subjekto kainos yra mažesnės nei vidutiniai kintamieji / vidutiniai išvengiamieji kaštai, daroma prielaida, kad ūkio subjektas taiko grobuonišką kainodarą. Autorių nuomone, vidutiniais kintamaisiais kaštais paremtą Areeda-Turner testą galima vertinti kritiškai dėl kelių priežasčių. Pirma, kartais grobuoniškomis pripažįstamos didesnės nei vidutiniai kintamieji kaštai kainos.Antra, net pripažinus ribinius kaštus tinkamais grobuoniškai kainodarai įvertinti, vidutiniai kintamieji kaštai, ekonomistų manymu, nėra tinkamas ribinių kaštų pakaitalas, nes, esant didelėms gamybos apimtims, jie bus mažesni nei ribiniai kaštai (taigi, bus nepakankamai atsižvelgiama į ribinius kaštus) ir tai lems neteisingas išvadas, vertinant grobuoniškos kainodaros taikymą. Trečia, vidutinių kintamųjų kaštų testas palankus ūkio subjektams, turintiems didelius fiksuotus ir mažus kintamuosius kaštus, pavyzdžiui, ūkio subjektams, veikiantiems transporto ir programinės įrangos sektoriuose. Šiose gamybos srityse net nustatytos mažos kainos bus didesnės nei vidutiniai kintamieji kaštai. Taigi vidutinių kintamųjų kaštų testo taikymas kartais leidžia rinkoje įsitvirtinusiems ūkio subjektams kliudyti konkurentams įeiti į rinką. Tam tikrose ūkio srityse Komisija siūlo vadovautis ne vidutiniais išvengiamaisiais kaštais, o ilgalaikiais vidutiniais padidėjančiais kaštais, siekiant prieiti prie prielaidos dėl grobuoniškos kainodaros taikymo. Kainos, mažesnės nei vidutiniai bendrieji kaštai ir didesnės nei vidutiniai kintamieji kaštai, pripažįstamos neteisėtomis, įrodžius, kad jos buvo nustatytos siekiant pašalinti konkurentus iš rinkos. Tam tikromis aplinkybėmis Teisingumo Teismas ir Komisija neteisėta kainodara pripažįsta ir didesnių nei vidutiniai bendrieji kaštai kainų taikymą. ES teisminės institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio dominuojančio ūkio subjekto veiksmų poveikio konkurencijai rinkoje ir vartotojams vertinimui nei dominuojančio ūkio subjekto kaštų analizei. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Abuse of dominant position; Average avoidable costs; Average total costs and long run average incremental costs; Average variable costs; Grobuoniška kainodara; Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi; Predatory pricing; Vidutiniai galutiniai kaštai; Vidutiniai išvengiamieji kaštai; Vidutiniai kintamieji kaštai; Abuse of dominant position; Average avoidable costs; Average total costs; Average variable costs; Grobuoniška kainodara; Ilgalaikiai vidutiniai padidėjantys kaštai; Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi; Predatory pricing; Vidutiniai bendrieji kaštai; Vidutiniai išvengiamieji kaštai; Vidutiniai kintamieji kaštai.

ENPredatory pricing is one of the forms of the abuse of a dominant position. Judicial institutions of the European Union and Commission during analysis of predatory pricing devote main attention to the relationship between costs and prices of the dominant undertaking. Moreover, attention is paid also to various cost benchmarks: average variable costs, average avoidable costs, average total costs and long run average incremental costs. European judicial institutions should pay less attention to the costs of a dominant undertaking than to evaluation of the effect of the actions of a dominant undertaking to consumers and competition in the market. Moreover, proposition of the Commission to use average avoidable costs in predation cases does not correspond to the practice of the Court of Justice and the General Court. The Commission should stipulate more clearly how average avoidable costs and long-run average incremental costs should be calculated in order to increase legal certainty of the undertakings. Establishment of prices higher than average total costs by the dominant undertaking should not be recognized as predatory pricing. [From the publication]