Šiuolaikinis Lietuvos menas: temos ir technologijos

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje pristatomos ir analizuojamos šiuolaikinio Lietuvos meno temos ir technologijos. Autorė provokuojančiai klausia, ar technologijos tampa kūrinių tema, ar temos gali virsti technologijomis? Aptariant socialinių grupių vaidmenį, teigiama, jog bet kuri socialinė grupė gali tapti šiuolaikinio meno kūrinio objektu. Analizuojant struktūrinės prievartos fenomeną, sakoma, jog šiuolaikinio meno užduotis - priešintis galios santykiais grįstoms praktikoms, pažeisti sistemas arba, žaidžiant pagal taisykles, jas keisti, ardyti iš vidaus. Akivaizdi šiuolaikiniam menui ir multikultūriškumo įtaka. Kelionės, migracija, nomadizmas, kitataučiai Lietuvoje – dažnos temos. Autorė pastebi, kad taip pat menininkus domina praeitis, istorija, ypač – sovietmetis, su savo medijomis (vaidybiniais filmais, kronikomis), architektūra, kitais reliktais bei pėdsakais individualioje ir kolektyvinėje atmintyje. Minima populiari menininkų naudojama technologija – vaizdajuostės medija. Menininkai filmuoja patys, naudoja kitų filmuotą medžiagą arba perrašo rastus kino filmus. Taip pat produkuoja serijas – pokalbių, interviu, portretų ir t.t. Serija – tinkamas būdas kurti įsivaizduojamas bendruomenes ar imituoti mokslinius tyrimus, be to, ji užtikrina kūrinio procesualumą ir tęstinumą. Taigi, menininkus šiandien labiau domina ne nuoseklus informacijos rinkimas, tvarkymas, sisteminimas ir pateikimas adresatams, o jos išsaugojimas įvairiuose formatuose. Pranešimų konvertavimas iš vieno formato į kitą tampa savitikslis, o žinojimo turinys lieka mįslingas.Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinis Lietuvos menas; Šiuolaikinės dailės temos ir technologijos; Contemporary Art in Lithuania.

ENThe article presents and analyses topics and technologies of contemporary Lithuanian art. The author asks the following questions: why is contemporary Lithuanian art so homogenous? What topics and technologies prevail in contemporary art? Do the works of art use technologies as their topics or do the topics turn into technologies? When discussing the role of social groups, it is stated that any social group can become the object of a contemporary work of art. When analysing the phenomenon of structural compulsion it is said that one of the goals pursued by contemporary art is discursive formations based on power relations and routine practices. The influence of multiculturalism on contemporary art is obvious. Travelling, migration, foreigners in Lithuania are also popular topics of contemporary art. The author notes that artists are interested in the past, history, the soviet period with its media (feature films, chronicles), architecture, other relicts and traces in the individual and collective memory. The video media used by artists is mentioned. The artists make videos, use the material filmed by somebody else or re-record the video films. They produce series of discussions, interviews, portraits or images that are hard to distinguish from one another. A series is an efficient means of constructing imaginary communities or imitating scientific methods, and it ensures the procession and succession of the work. Artists are less interested in collecting, arranging, systemising information and its presentation to the audience and more in saving it in various forms. Converting messages from one form to another is aimed at itself so that the content of knowing remains a mystery.