Rusijos teisės šaltiniai Lietuvoje 1918–1940 m.

LTNacionalinės teisės formavimas atkuriamoje 1918 m. Lietuvos valstybėje pradėtas ant daugiau nei šimtmetį joje viešpatavusių užsienio pavergėjų diegtų ir iki Pirmojo pasaulinio karo galiojusių teisės šaltinių pagrindo. Svarbiausiu recepcijos objektu tapo Rusijos imperijos teisė, visuotinai pripažinta atgyvenusia savo amžių, pritaikyta didelės valstybės gyvenimo reikmėms ir nesiderinančia su demokratine Lietuvos valstybės forma. Svetimos teisės, kiek jos nuostatai neprieštaravo konstitucijai, išsaugojimą Laikinoji Lietuvos Konstitucija buvo numačiusi kaip laikiną priemonę, jį ribodama teisinio reguliavimo sritimis, dar nesureguliuotomis Lietuvos įstatymų leidėjo teisės aktais. Intensyviai vykstančiai nacionalinių įstatymų leidybai nuolat siaurinant recepuotųjų įstatymų galiojimo erdvę, svetimos teisės reikšmė ilgainiui iš esmės virto subsidine, užpildančia dar pasitaikančias nacionalinės teisės spragas. Svetimų įstatymų išstūmimą iš Lietuvoje veikusių teisės šaltinių turėjo užbaigti kompleksas priemonių, kurių ketinta imtis 4-5 dešimtmečių sandūroje. Šiuos darbus sutrukdė prasidėjusi sovietinė okupacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstitucinės normos; Lietuvos Respublika (1918-1940); Lietuvos teisė; Lietuvos teisės istorijos šaltiniai; Rusijos imperijos teisės istorijos šaltiniai; Rusijos teisė; Lithuanian Law; Russiam Law; Sources of the Lithuanian law; The Republic of Lithuania (1918-1940); The norms of the Constitution; The sources of the Russian imperial law.

ENThe formation of national law in the recovered state of Lithuania in 1918 was started by using foreign sources of law that had been implemented by occupants prior to the First World War. The most important object of acceptance was the old Russian tsar law, i.e. all of the sixteen volumes, which were clearly outdated and incompatible with the democratic form of the Lithuanian state. The preservation of foreign law, to the extent that it did not contradict the norms of the Constitution, was established by the Constitution as temporary means within limitations to certain areas of regulation that were not regulated by the Lithuanian legislation. The newly issued national laws announced the relationship with the relevant accepted ones by providing specific references to the norms that had been changed or abolished. In the long run national law reduced the importance of the accepted laws by making them of secondary with a limited purpose to cover the gaps in national legislation. The complete removal of the accepted legislation was supposed to be accomplished by inventory, evaluation of feasibility, relevant corrections and translations into Lithuanian language. These tasks were undertaken by the Government in between the fourth and fifth decades. However, the Soviet occupation discontinued this effort. [From the publication]

• Teisė / Law
• Istorija / History