LTRemiantis periodine spauda ir istorikų darbais, straipsnyje apžvelgiamas įvairių ideologinių ir politinių lietuvių srovių požiūris į žydus, įvertinamas antisemitizmo krašte mastas ir jo ypatumai. Paskutiniaisiais XIX a. dešimtmečiais, stiprėjant tautiniam atgimimui, propaguojant „lietuviškųjų verslų“ idėją, lietuviai pradėjo vertinti žydus kaip potencialius konkurentus. Visų ideologinių pakraipų lietuvių spauda kūrė „doro lietuvio“ ir „amoralaus žydo“ įvaizdžius. Didžiausią nepakantumą žydams rodė katalikiškasis tautinio atgimimo sparnas, kurio spauda kurstė ne tik ekonominį priešiškumą, bet ir stiprino liaudies sąmonėje antižydiškuosius religinius vaizdinius ir iš viduramžių užsilikusius prietarus. XX a. pradžios demokratinis sąjūdis Rusijoje ir Lietuvoje, ypač 1905-1907 m. revoliucija sąlygojo esminius pokyčius požiūryje į žydus. Kairiosios jėgos ˗ Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos demokratų partijos pradėjo vertinti žydus kaip sąjungininkus kovoje prieš Rusijos reakciją.Bendradarbiavimas renkant atstovus į Valstybinę Rusijos dūmą buvo politinės lietuvių ir žydų sąjungos užuomazga. Skirtingą lietuvių ideologinių-politinių jėgų požiūrį į žydus išryškino 1913 m. J. Beilio, apkaltinto ritualine žmogžudyste, teismo procesas Kijeve: jį gynė demokratai ir socialdemokratai, o puolė ir kaltino krikščionys demokratai. Tačiau dėl perdėm valstietiško lietuvių tautos pobūdžio, taip pat itin menko „lietuviškųjų verslų“ ir kaimiečių migracijos į miestus masto, ekonominiai prieštaravimai tarp lietuvių ir žydų, o kartu ir antisemitizmas krašte buvo palyginti silpnesni negu daugelyje kitų Rusijos imperijos bei Rytų Europos regionų. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Antisemitizmas; Antižydiški įvaizdžiai; Lietuvių nacionalinis atgimimas; Lietuvių nacionalizmas; Lietuvių spauda; Lietuvos Demokratų partija; Lietuvos Socialdemokratų partija; Žydai; Žydų klausimas; Anti-Jewish images; Anti-Semitism; Jewish Issue; Jews; Lithuanian Democratic party; Lithuanian National Revival; Lithuanian Nationalism; Lithuanian Social-Democratic party; Lithuanian press.
ENOn the basis of periodical press and historical literature, we analyse the attitudes of Lithuanian national movement and its ideological-political forces towards Jews, as well as the development, scope and specific features of anti-Semitism in the country. Over the last decades of the 19th century, when the Lithuanian national movement began to gain strength and "the Lithuanian business" ideas spread widely Lithuanians began to regard Jews as their competitors. The Lithuanian press of all ideological trends created the stereotypes of "an honest Lithuanian" and "an amoral Jew". The most intolerant was the Catholic wing of the national rebirth; it instigated not only economic enmity but also intensified medieval religious anti-Jewish images and prejudices in the consciousness of people. Democratic movements in Russia and Lithuania at the beginning of the 20th century and especially the revolution of 1905-1907 conditioned essential changes in the attitudes towards Jews. The leftist political forces, i.e. the Lithuanian Social Democratic Party and the Lithuanian Democratic Party began to treat Jews as their allies in the struggle against the Russian reactionary forces.The beginning of the political Lithuanian-Jewish alliance was their co-operation during the elections to the State Duma in Russia. But the trial of J. Beiles (this Jew was accused of ritual murder), which took place in Kiev in 1913, again demonstrated different attitudes of Lithuanian political parties towards Jews: the Democrats and Social Democrats defended him, while the Christian Democrats blamed and attacked him. But economic contradictions between Lithuanians and Jews and, at the same time the scope of anti-Semitism were not so strongly expressed in Lithuania as in other Russian regions. This could be accounted for by the dominance of peasantry in the Lithuanian society, poorly developed economy, scanty migration of country people to cities, and other reasons. [text from author]