Ikiteisminis tyrimas po naujos redakcijos teisinės sistemos reformos metmenų patvirtinimo

• Ancelis, Petras
• Grigolovičienė, Danguolė

LTStraipsnio autoriai kiek anksčiau jau yra apibūdinę baudžiamojo persekiojimo raidą nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki „Teisinės sistemos reformos metmenų“ (naujos redakcijos) patvirtinimo, t. y. iki 1998 metų vidurio. Vėlesnis laikotarpis ne mažiau dinamiškas, svarbus ir todėl nagrinėtinas, nes sparčiai kito ir baudžiamojo persekiojimo teisinis-procesinis reglamentavimas, ir institucijų praktinės veiklos situacija, nemažai naujo atskleidė baudžiamojo proceso mokslinės veiklos rezultatai. Analizuojamu laikotarpiu baudžiamojo proceso kodeksas patyrė tiek pakeitimų ir papildymų, kad iš jo sovietmečio turinio ir netgi „dvasios“ nieko nebeišliko, o naujo kodekso projekto kūrimas ir vėl užsitęsė. Todėl straipsnyje toliau nagrinėjamos svarbiausios baudžiamojo procesinio įstatymo pataisos, jų įtaka organizuojant ir vykdant ikiteisminį tyrimą, tiesioginė tyrimo institucijų, prokuratūros reorganizacija, struktūrų kaita, praktinės veiklos rezultatai. Nuosekliai nagrinėjamas naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau sutrumpintai – BPK) projekto svarstymas, priėmimas, įgyvendinimas ir su tuo susiję probleminiai klausimai. Straipsnio pabaigoje išdėstomos atitinkamos išvados. Ikiteisminis (parengtinis) tyrimas kiekvienoje valstybėje užima svarbią vietą baudžiamajame procese. Nuo jo pradėjimo spartos, visų leistinų tyrimo būdų bei priemonių naudojimo, jo teisėtumo ir kokybiškumo dažniausiai priklauso ir teisminių proceso stadijų bei apskritai baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimas. Nuo 1993 m. gruodžio 14 d. Teisinės sistemos reformos metmenų Lietuvos Respublikos Seime patvirtinimo vyko jų nuostatų įgyvendinimas, tačiau reformavimas išryškino ne tik pranašumus, bet ir trūkumus.Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. VIII–810 „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų ir jų įgyvendinimo“ pritarė naujos redakcijos metmenims. Jų įvade buvo patvirtinta ir mūsų anksčiau išdėstyta išvada apie teisinės sistemos reformos įgyvendinimo netolygumą bei trūkumus, pavyzdžiui: kad teismų reforma pažengė kur kas toliau nei prokuratūros, ypač policijos, vidaus reikalų ministerijos ir jos įstaigų reforma. Kuo gi skiriasi nagrinėjamo klausimo kontekste naujos redakcijos „Metmenys“ nuo patvirtintųjų 1993 metais? Analizuodami bei lygindami jų turinį matome, kad naujoje redakcijoje minima nebe kvotos procesinė forma, o ikiteisminis tyrimas. Anksčiau kvotą buvo planuojama pradėti kvotos įstaigos vadovo įsakymu, prokuroro nurodymu arba kvotos įstaigos pareigūno iniciatyva, o „Metmenų“ II skyriaus 2 straipsnyje nustatoma, kad tik prokuroras, vykdydamas baudžiamąjį persekiojimą, turi teisę priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir kiekvienu atveju nuspręs, kokius tyrimo veiksmus toje byloje reikia atlikti ir kas tuos veiksmus atliks. Naujuose metmenyse nebeišliko nuorodų apie tai, kad nustatęs liudytojus arba nukentėjusiuosius pareigūnas pagal proceso taisykles jų neapklausia, o tik pasižymi tokių asmenų duomenis ir žinių turinį, taip pat neliko anksčiau formuluotos perspektyvos apie prokuratūrų vietą, t. y. prie atitinkamų teismų, o jų veiklą reglamentuos bei statusą apibrėš teismų ir prokuratūros įstatymas. Yra ir daugiau skirtumų, tačiau juos bus galima detalizuoti apibūdinant vėliau parengtą ir svarstyti pateiktą BPK projektą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis persekiojimas; Baudžiamasis procesas; Ikiteisminis tyrimas; Teisinės sistemos reformos metmenys; Criminal procedure; Criminal prosecution; Framework law on legal system reform; Pre-trial investigation.

ENThe authors of the article presented the development of criminal prosecution after the restoration of independence of the Republic of Lithuania until the ratification of the "Minutes of the Legislative Framework Reform" (new edition) in June, 1998. The subsequent period was no less dynamic and significant, which demanded further substantial studies to be conducted. This period saw various changes in the legal – process regulation of criminal prosecution as well as was marked by variety of amendments of practical activities of institutions responsible for the implementation of criminal prosecution. In addition, the results of scientific activities of criminal prosecution executed a direct influence upon the development of the criminal procedure system. The Code of Criminal Procedure (further – CCP) was shifted, adding new changes and annexes, thus, the original content and "spirit" of the "Soviet" version of the CCP had totally been transformed, whereas drafting a new Code had prolonged. Thus, the following report analyses the subsequent key amendments of the Law on Criminal Prosecution, their influence of organization and implementation of the pre-trial investigation, the reorganization of investigation institutions and public procurators, changes of structure, the results of practical activities. The new Draft Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania and other related issues saw consistent consideration, enactment, and implementation.The whole reform period of the pre-trial investigation from the restoration of independence of the Republic of Lithuania until the present day is analysed into the following periods that are substantiated by certain criteria and conclusions: since March 11, 1990 until the ratification of the Minutes of the Legislative Framework Reform. This period was marked by the demarcation from the Soviet Union legal-structural system, the improvement of the criminal process, discussions and opinions concerning the reorganization of criminal prosecution; since June, 1993 until 1998. The period was marked by laying emphasis on the practical implementation of the procedural activities, the improvement of legal regulations, the reorganization of institutions without pursuance on the "Minutes of the Legislative Framework Reform"; since 1999 until April 2003. The period when new Codes of Criminal Procedure were drafted and adopted hastily, unreasonably ignoring the opinion of others (legal literature, mass media, opinion expressed in debates, scientific researches and other sources). At the same time, due to effective initiative of practical legal institutions, significant amendments and annexes to the CCP were adopted and reorganizations of legal institutions were performed which formed the background to organize a more effectual criminal prosecution; since May 2003 and forecasting the future perspectives. The period marked by correction of inaccuracies and other gaps made in the regulation of legal criminal prosecution and improvement of a more fluent organization of practical activities. [From the publication]