LTKiekvienos valdžios veiklos sferą ir būdus numato pagrindinis valstybės teisės aktas - Konstitucija. Šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje svarbu kiek galima aiškiau apibrėžti kiekvienos valdžios ribas ir ją įgyvendinančių institucijų statusą. Pastaruoju metu daug diskutuojama dėl teismų sistemos, teismų ir teisėjų funkcijų bei teismo vaidmens teisinėje valstybėje. Nepaneigiama aksioma, kad teismas galią vykdyti teisingumą valstybėje gauna tiesiogiai iš tautos (LR Konstitucija priimta 1992 m. tautos referendumu), o ne iš kitų valstybės valdžių, todėl jis ir įgyvendina savo funkcijas savarankiškai, bet ne kaip kitų valdžių įsteigta institucija. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas savo funkcijas, nėra pavaldus nei vykdomajai, nei įstatymų leidžiamajai valdžiai. Deja, istorinis palikimas trukdo pakeisti visuomenėje susiformavusį stereotipą, kad teismai vaidina tik pagalbinį vaidmenį vykdomosios valdžios struktūroje. Tačiau besikeičiantys ekonominiai ir politiniai santykiai lėmė ir teisinės sistemos reformą. Šiandien tiek teisės mokslo atstovai, tiek praktikuojantys teisininkai, tiek politikai turėtų įvertinti teisės kaip pagrindinio valstybės gyvenimo reguliatoraus kūrimo procesą, teismų vaidmenį šiame procese. Tiek kuriant teisę, tiek ją taikant siekiama tam tikrų tikslų. Įstatymų leidėjas, priimdamas teisės norminius aktus, siekia ekonominių, politinių tikslų, teismai siekia įgyvendinti teisingumą, tačiau socialinė darna, žmogaus teisių apsauga visuomenėje - tai bendras ir teisėkūros, ir teisės taikymo tikslas. [Iš teksto, p. 99]Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; Konstitucinis Teismas; Konstitucinė teisė; Teisingumas; Teismas; Teisminė valdžia; Teisėkūra; Teisėkūros subjektai; Teisės aktų leidyba, teismų praktika, teismo vaidmuo, teisės aiškinimas; Įstatymų leidyba; Adoption of legal acts, case law, role of court, interpretation of law; Constitution; Constitutional Court; Constitutional law; Court; Judicial Power; Justice; Legislation; Subjects of the Legislation.