Naujų kodeksų privatinės teisės srityje svarstymo, priėmimo ir įgyvendinimo problemos

LTLikus visai nedaug laiko iki Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio jubiliejaus, 1999 m. gruodžio 7 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą1, kuriuo senųjų kodeksų, taigi ir tarybinės teisės sistemos, galiojimas buvo pratęstas iki 2001 m. sausio 1 d. Ir ši data, matyt, dar nebus galutinė. Kokios gi priežastys lėmė, kad per dešimtadalį amžiaus nesugebėta sukurti savos teisinės sistemos? Kad jos nėra, patvirtina paprastas dalykas - dabar Lietuvoje galiojantys kodeksai, t. y. teisės šaltiniai, kurie bet kurioje kodifikuotą teisės sistemą turinčioje valstybėje sudaro teisės sistemos pagrindą, yra priimti 1961-1982 m., o po 1990 m. kovo 11 d. atlikta jų revizija tebuvo „kosmetinė". Oponentai gali kritikuoti, teigdami, kad dešimt metų yra labai trumpas laiko tarpas kodeksui parengti ir kad tarpukario Lietuvoje to nebuvo sugebėta padaryti per dvidešimt dvejus metus. Tačiau 1918-1940 metų Lietuvos ir dabartinės Lietuvos situacija visiškai skirtinga. Anuomet Lietuvoje buvo recepuota teisės sistema, galiojusi toje pačioje ekonominėje sanklodoje, grindžiamoje privačia nuosavybe ir rinkos principais, todėl nebuvo reikalo ją skubiai modifikuoti.Tuo metu rengti savą Civilinį kodeksą vertė labiau politinės, bet ne ekonominės priežastys. O 1990 m. buvo recepuota teisės sistema, pritaikyta tarybinei planinei ekonomikai, tarybinei ideologijai ir mąstymui. Kuo ilgiau gyvenama pagal šios teisės sistemos taisykles, tuo ilgiau išliekama ne tik tarybinės ideologijos, bet ir tarybinės planinės ekonomikos įkaitais. Taigi skubėti kuo greičiau priimti naują Civilinį kodeksą verčia ne tik politinės, ideologinės, bet pirmiausia ekonominės priežastys - neįmanoma naujos ūkio sistemos sukurti remiantis tarybine teise. Galų gale paskubėti reikia ir dėl tarptautinių priežasčių - sunku įsivaizduoti Lietuvą Europos Sąjungos nare su tebegaliojančiu 1964 metų Civiliniu kodeksu. Tai, kad iki šiol Lietuva neturi savo Civilinio kodekso, lėmė daugelis priežasčių, kurių visų šiame straipsnyje išsamiai neįmanoma aptarti. Akcentuosiu tik, mano nuomone, reikšmingiausias jų. [Iš teksto, p. 63-64]Reikšminiai žodžiai: Civilinis kodeksas; Civilinė teisė; Kodeksas; Kodifikavimas; Privatinė teisė; Teisinė sistema; Civil law; Code; Codification; Private law; The Civil Code; The legal system.