Valdymas ir valdymo gynimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse

LTStraipsnyje nagrinėjami valdymo instituto paskirtis ir tikslai, valdymo, kaip subjektinės teisės, turinys ir jo įgyvendinimo probleminiai klausimai. Teikiama išvada, kad valdymo terminas Lietuvos teisėje turi dvi prasmes – juo apibrėžiamas ir valdymo faktas (daikto turėjimas), ir valdymo teisė. Valdymo teisė, kaip civilinė subjektinė teisė, gali būti savarankiška daiktinė teisė arba išvestinė – prievolinė. Valdymo teisė, kaip savarankiška daiktinė teisė, pripažįstama tik tokiam asmeniui, kuris daiktą valdo kaip savą. Tokiu valdytoju gali būti pats savininkas arba asmuo, kuris valdo daiktą kaip savo nebūdamas savininku, t. y. sąžiningas ir teisėtas bešeimininkio turto valdytojas, siekiantis įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą įgyjamąja senatimi. Visi kiti valdytojai (nuomininkai, saugotojai ir pan.) savo valdymo negali laikyti kaip savarankiškos daiktinės teisės. Autorius teigia, kad valdymas, kaip faktinis žmogaus ir daikto ryšys, turi būti traktuojamas ne kaip teisė ar teisinis santykis, o kaip teisinių santykių objektas, saugomas įstatymų. Vadinasi, subjektinė teisė, kurios objektas valdymo faktas, pasireiškia kaip asmens teisė į nenutraukiamą ir nepažeidžiamą teisę fiziškai turėti daiktą, t. y. kaip bendro pobūdžio asmeninė teisė į asmens neliečiamybę, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Pabaigoje aptariamas specialus valdymo daiktinis gynimo būdas – ieškinys dėl valdymo pažeidimų pašalinimo (posesorinis ieškinys), kuris gali būti naudojamas kaip alternatyva tradiciniams ieškiniams. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: CK; CPK; Civilinė teisė; Nuosavybės teisė; Valdymas; Valdymo institutas; Civil Code; Civil law; Civil procedure code; Possession; Possession institute; Property right.

ENThe article approaches the legal concept of possession, its content and objectives, ambiguities of implementation of this civil right, as well as the questions of legal basis for protection of possession right and available judiciary remedies. The inference is drawn that the term “possession” in Lithuanian law has two notions: it defines a possession fact itself and general civil right to possess something. Possession right as civil right could be treated as an independent right in rem, or as a derivative – contractual right. Possession as independent right in rem is recognized only to a person, who has the property right in any object or is legally predisposed to own it. That person may be the legal owner as well as honest and lawful possessor of derelict, seeking to obtain the ownership of that thing by positive prescription. All other possessors (such as leaseholders, bailees and etc.) are enjoying possession only as derivative right. According to the author, actual possession, as connection between an individual and a thing, should not be treated as legal right or legal relationship, but as an subject matter of legal interrelations, protected by law. Consequently, the individual right which is grounded in the fact of possession, asserts itself as unimpeded and indefeasible right of a person to retain a thing, as an element of universal right of personal autonomy, defined in 21 art. of Constitution. Finally, an issue of judiciary protection of possession as right in rem and special civil claim of trespass (possessive action) as an alternative to traditional remedies of property right are discussed. [From the publication]