Res judicata principo įgyvendinimo grupės ieškinių procese problemos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Res judicata principo įgyvendinimo grupės ieškinių procese problemos
Alternative Title:
Problems of implementation of the res judicata principle in group action procedure
In the Journal:
Jurisprudencija [Jurisprudence]. 2004, Nr. 53 (45), p. 54-64
Summary / Abstract:

LTStraipsnio tikslas – iškelti ir išanalizuoti aktualias ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse dar neišspręstas res judicata principo įgyvendinimo grupės ieškinių procese kai kurias problemas ir pasiūlyti jų sprendimo galimas kryptis, remiantis užsienio šalių teisės ir praktikos laimėjimais šioje srityje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse dėl viešojo intereso gynybos yra įteisintas grupės ieškinio institutas, tačiau kodekse dar neišspręstos res judicata principo taikymo grupės ieškinių procesuose problemos. Grupės ieškinio esmę sudaro tai, kad grupės ieškinio byloje priimto teismo sprendimo res judicata galia yra išplečiama visai grupei, todėl res judicata principo taikymo grupės ieškiniuose ypatumai pasireiškia šio principo veikimo atitinkamų ribų nustatymu. Nustatant teismo sprendimo res judicata galios priklausomybę nuo bylos baigties, siekiama apsaugoti grupės narius nuo nesąžiningo arba nekompetentingo atstovavimo. Straipsnyje taip pat išnagrinėta tapačių ieškinių taisyklė (lot. lis pendens) grupės ieškinių procese. Ši taisyklė neleidžia teismui pradėti nagrinėti ieškinius, kurie yra tapatūs teismuose jau nagrinėjamiems ieškiniams. Straipsnyje analizuojama Brazilijos ir JAV teisė ir patirtis taikant res judicata principą grupės ieškinių bylose, kadangi šios valstybės turi labiausiai išvystytus, seniausius ir skirtingai reglamentuojamus grupės ieškinio institutus. Be to, Brazilija yra kontinentinės teisės sistemos šalis, o JAV – bendrosios teisės sistemos šalis, todėl šių valstybių grupės ieškinio proceso teisės ir praktikos analizė gali pateikti išsamius atsakymus į rūpimus klausimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilinis procesas; Grupės ieškinys; Res judicata galia, prejudicinė galia, teismo sprendimo galia, grupės ieškinys; Res judicata principas; Civile procedure; Group action; Res judicata principle; Res judicata, power of court ruling, prejudicial power, class action.

ENThe purpose of the article is to raise and analyze urgent and unsolved implementation problems of res judicata principle in group action procedure in Lithuania, and suggest possible directions for their solution, referring to the practice of foreign countries in this area. The Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania establishes group action institute for the defense of public interest, though problems for applying the res judicata principle in group action 63 procedures, still remain unsolved, since article 266 of the Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania prohibits establishing rights and duties of not included in a case persons in the court ruling. And the essence of the group action is that res judicata power of the court ruling, passed in group action case, is expanded for the whole group. Peculiarities of applying res judicata principle in group actions reveal in setting particular limits to the action of this principle. It is necessary to try to protect members of the group from dishonest and incompetent representation while determining dependence of the court ruling’s res judicata power from the outcome of the case. Res judicata power of court ruling in class actions, differently from the traditional civil procedure doctrine, should involve the persons who have not participated in the case. Systematically interpreting the Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania it can be considered that such an attitude is possible.This thought is observed in article 182, subsection 2 of the Code of Civil Procedure, which releases the persons participating in the case from the duty to prove the circumstances, set according to the passed court ruling in the previous case, in which they have not participated, however, the relation of article 182 of the Code of Civil Procedure to article 49, part 5 is not obvious enough, therefore there is no clear answer if prejudicial power of court ruling in group actions would also involve the persons not participating in the case. Despite the gaps and obscurities, the provision of the Code of Civil Procedure regarding res judicata power of court ruling for persons not participating in the case is suitable for the substantiation of group action concept and consolidation of group action procedure and could be applied in court rulings, rendered in group action procedures. However, the current formulation of article 266 of the Code of Civil Procedure is completely inappropriate for group action procedure, which forbids without any exceptions to set the rights and duties of persons, not included in participation in a case, in the court ruling, therefore the problem of use of res judicata principle in group action procedures is still not settled in the Code of Civil Procedure. [Text from author]

ISSN:
1392-6195; 2029-2058
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/39229
Updated:
2019-02-06 07:59:57
Metrics:
Views: 44    Downloads: 2
Export: