Teoriniai mokyklinio vadovėlio aspektai

LTVadovėlio samprata, jo struktūra ir funkcijos ugdymo procese ilgą laiką buvo diskusijų objektu Lietuvoje ir pasaulyje. Straipsnyje remiantis žymiausių vadovėlio teoretikų – D. Zujevo (Rusija), P. Weinbrennerio, F. Pingelio (Vokietija), J. Mikko (Estija), E. B. Johnseno (Norvegija), A. Choppino (Prancūzija), R. Bambergerio (Austrija), F. F. M. Gerard’o ir X. Roegiers (Belgija) darbais apibrėžiama mokyklinio vadovėlio samprata, apibūdinama jo struktūra ir nustatomos vadovėlio funkcijos ugdymo procese. Naudotasi teoriniais tyrimo metodais: indukcija, dedukcija, analize, lyginimu. Lietuvoje ilgą laiką vadovėliai buvo rašomi ir vertinami neturint vieningų kriterijų. Pirmieji bandymai apibrėžti vadovėlį, nusakyti jo struktūrą bei metodinius principus buvo atlikti M. Lukšienės ir V. Jonynienės. Tačiau jie netapo visuotiniu reglamentu vadovėlių autoriams bei leidėjams. Tokie „Reikalavimai bendrojo lavinimo dalyko vadovėliui“ buvo patvirtinti tik 2003 metais. Jie atskyrė vadovėlį nuo vadovėlio komplekto ir komplekto dalių, taip pat nuo kitų mokymui naudojamų leidinių. Pagal teoriją, vadovėlį sudaro tekstas ir iliustracijos. Vadovėlio tekstas skiriamas į pagrindinį ir pagalbinį. Vadovėlis atlieka tokias pagrindines funkcijas: motyvacijos, informacijos, sisteminimo, koordinacijos, diferenciacijos, vadovavimo mokymui, mokymo strategijų, estetinę, įsivertinimo ir mokymo vertės. Tokia vadovėlio funkcijų gausa rodo jo didžiulę įtaką mokymo procesui. Pagrindinė vadovėlio funkcija – perteikti žinias – transformavosi į kitą funkciją – motyvuoti mokinius mokytis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vadovėliai; Mokyklos; Mokymas; Teorija; Pedagogika; Textbooks; Schoolbooks; Schools; Teaching; Theory; Pedagogy.

ENThe question about textbook concept, structure and functions has been disputed for a long time in Lithuania and abroad. The article refers to the works of the most famous textbook theoreticians such as D. Zujev (Russia), P. Weinbrenner, F. Pingel (Germany), J. Mikk (Estonia), E. B. Johnsen (Norway), A. Choppin (France), R. Bamberger (Austria), F. F. M. Gerard and X. Roegiers (Belgium) and defines the concept of a school textbook and describes its structure and functions in the educational process. Theoretical research methods such as induction, deduction, analysis and comparison have been employed. For years there were no unanimous criteria for designing and evaluating textbooks in Lithuania. The first attempts to define a textbook, its structure and methodological principles were made by M. Lukšienė and V. Jonynienė. However, they did not become a conventional regulation for the authors of textbooks and their publishers. “The Requirements on Textbook Development” were approved in Lithuania only in 2003. They separated a textbook from other educational publications. Theoretically, a textbook consists of a text, paratext and illustrations. A textbook fulfils the following main functions: motivation, information, systematisation, coordination, differentiation, guidance education, learning strategy, aesthetical, self-evaluation and value education. Such a plentitude of textbook functions evidences its influence on the education process. The main function of a textbook to convey knowledge has transformed into another function: motivating students.