Implementation of EU emission trading scheme in Lithuania : challenges and benefits

LTStraipsnyje detaliai išnagrinėta ES prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis schema ir numatomos jos įgyvendinimo pasekmės Lietuvai. Straipsnyje daugiausia analizuojamas Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas. Straipsnio tikslas yra išnagrinėti prekybos apyvartiniais taršos leidimais ypatybes bei nustatyti galimą šios Lietuvoje dar netaikytos aplinkosaugos politikos priemonės įtaką Lietuvos ekonomikai bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažėjimui. Straipsnyje aptarti ES prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis schemos ypatumai bei Lietuvoje parengto apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano rezultatai. Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančiųjų dujų emisijos 1990 m. siekė 54,351 Mt CO, ekvivalento. Lietuvos įsipareigojimas Kioto protokole yra sumažinti šiltnamio efektą sukeliančiųjų dujų emisijas iki 50,03 t CO, ekvivalento 2008-2012 metų laikotarpyje. Pagal antrojo Lietuvos Respublikos pranešimo apie klimato kaitą pateiktus duomenis 1998 metais Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančiųjų dujų (ŠESD) emisijos siekė 23,8 t СО, ekvivalento. 2003 metų spalio 13 dieną buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EC, nustatanti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą Bendrijoje. Prekyba apyvartiniais taršos leidimais taip pat yra labai lanksti priemonė, leidžianti sumažinti emisijas su mažiausiomis išlaidomis. Ši ES direktyva žymia dalimi palies Lietuvos energetikos sektorių. Direktyvoje numatyti du prekybos emisijomis įgyvendinimo periodai: 2005-2007 ir 2008-2012 m. Pirmajame periode numatoma prekiauti tik СО, emisijomis, susidarančiomis 5 pagrindiniuose sektoriuose, iš kurių 2 tiesiogiai siejasi su energetikos sektoriumi: elektros, šilumos ir garo gamyba bei naftos perdirbimo įmonės.Pagal direktyvos reikalavimus iki ES prekybos emisijomis įgyvendinimo pradžios šalys narės Europos komisijai turi pateikti nacionalinį apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planą, kuris turi numatyti pradinį ir užsibrėžtą sumažinti emisijų kiekį atskiriems įrenginiams numatytuose sektoriuose bei apsispręsti dėl apyvartinių taršos leidimų pirkimo schemų, nustatant pirmajame periode parduotų teršalų užskaitų sąlygas antrajame periode. 2003 metų gruodžio mėnesį ES Komisija išleido oficialias taršos leidimų paskirstymo gaires, į kurias būtina atsižvelgti, rengiant nacionalinįpaskirstymo planą. Šio plano projektas Lietuvoje j au parengtas ir gegužės 1 d. buvo pateiktas Europos Komisijai. Iki 2004 m. rugsėjo mėnesio šalys - narės dar turės galimybe patikslinti Nacionalinius apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planus. Atlikus bendrojo apyvartinių taršos leidimų kiekio įvertinimą, „iš viršaus", taikant istorinį ir prognostinį metodą, surinkti duomenys iš konkrečių įmonių apie jų istorinę taršą ir numatomus gamybos planus. Lietuvoje apyvartinius taršos leidimus gaus energiją generuojantys įrengimai, kurių instaliuota galia viršija 20 MW (70 įrenginių), „Mažeikių nafta, „Akmenės cementas" ir "Naujasis kalcitas", keramikos, stiklo gamybos bei popieriaus pramonės įmonės (11 įmonių) bei kitos įmonės deginančios organinį kurą savo reikmėms (23 įmonės). Iš viso 107 įmonės. Bendras apyvartinių taršos leidimų keikis 2005-2007 m. sudarys 39,465 milijonus. Energetikos įmonėms bus paskirstyta virš 23 milijonų apyvartinių taršos leidimų. Naftos perdirbimo gamykla gaus 6773 tūkstančius apyvartinių taršos leidimų.Trečiai pagal dydį apyvartinių taršos leidimų turėtojų grupei - cemento gamybos įmonėms bus paskirta 4632 tūkstančiai leidimų, įmonės deginančios organinį kurą savo reikmėms gaus 1916 tūkstančių apyvartinių taršos leidimų. Pramonės įmonėms apyvartiniai taršos leidimai paskirstyti pagal istorinius duomenis, t.y. pagal 1998 - 2002 metų keturių metų (atmetus metus, kai emisijos buvo mažiausios) vidurkį ir padauginus iš numatomo plėtros koeficiento bei padauginus iš numatomo technologinio taupymo potencialo koeficiento. Numatoma, kad apyvartinių taršos leidimų suteikimas kiekvienam įrengimui bus tikslinamas iki 2004 metų rugsėjo 30 dienos, atliekant pateiktos informacijos monitoringą ir verifikavimą, atitinkantį ES monitoringo ir atsiskaitymo gairėse numatytas procedūras. Skirstant taršos leidimus energijos generavimo įmonėms, bus nustatytas ATL kiekis vienai generuojamos šilumos bei elektros M Wh. Taršos leidimų kiekis neribos energetikos įmonių plėtros, kadangi didėjant generuojamos energijos kiekiui, augs ir gaunamų taršos leidimų kiekis. Tai ypač aktualu elektros generavimo įmonėms, pakeisiančioms Ignalinos AE generuojamą elektros energiją. Ne mažiau kaip 98,5% apyvartinių taršos leidimų bus paskirstyta nemokamai, ne daugiau 1,5% apyvartinių taršos leidimų bus paskirstyta aukciono būdu. Aukciono būdu bus paskirstyti ir nepanaudoti apyvartiniai taršos leidimai naujiems dalyviams. Schemos įgyvendinimas skatins energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo augimą Lietuvoje ir pritrauks papildomas investicijas į naujas modernias ir švarias technologijas. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Klimato kaita; Šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos; Prekyba emisijomis; Climate change; Flexible mechanisms of GHG reduction; Emission trading.

ENThe paper deals with the EU emission trading scheme and its possible impact on the Lithuanian economy. The main aim of the paper is to analyze the problems related with the preparation of the National allocation plan in Lithuania and then based on this analysis to define the effect of this policy measure on the competitiveness of the Lithuanian economy and the GHO emission reduction. The paper discusses the aims of the EU emission trading scheme and the anticipated results of the scheme implementation of in EU and in new member states which do not have problems related with the implementation of the Kyoto commitments. [From the publication]