Produkcijos konkurencingumo rodiklių svarba pramonės įmonių strategijos ir šalies pramonės politikos formavimui Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje

LTŠalies ekonominį konkurencingumą lemia daugelis veiksnių, formuojančių ekonominę šalies padėtį tarptautinėje rinkoje. Vienas svarbiausių kriterijų, turinčių įtakos šalies ekonominei gerovei, yra nacionalinės pramonės konkurencingumas, su kuriuo įgyjami, didinami ar išlaikomi konkurenciniai pranašumai, leidžiantys sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Straipsnio tikslas – įvertinti Lietuvos pramonės šakų struktūros pokyčius, ištirti prekių grupių santykinio pranašumo rodiklius, jų svarbą įmonių strategijos ir vyriausybės politikos formavimui, išanalizuoti vidaus ir išorės eksporto pokyčius ir tendencijas. Pramonės šakų struktūra rodo, kad Lietuvoje vyrauja žemo technologinio imlumo pramonės šakos, kuriose sukuriama 73 proc. visos pramonės produkcijos, vidutinių žemųjų technologijų pramonės šakose – 9,8 proc., vidutinių aukštųjų – 12,8 proc., aukštųjų technologijų pramonės sudaro tik 4,4 proc. visos pramonės produkcijos. Būtina keisti susiklosčiusią pramonės struktūrą, didinant aukštųjų technologijų pramonės šakų dalį pramonėje, tačiau tai nėra paprasta, tam reikalingos didelės investicijos į mokslinius tyrimus, švietimą ir technologijas, koncentruojant pastangas į inovacijų rinką – tobulinant jau įdiegtus produktus ir technologijas, orientuojantis į pramonės šakas, sukuriančias aukštesnę pridedamąją vertę. Didėjančios konkurencijos sąlygomis Lietuvos pagrindinis strateginis tikslas yra išorės eksporto su likusiomis pasaulio šalimis didinimas.Reikšminiai žodžiai: Pramonė; Eksportas; Konkurencinis pranašumas; Konkurencingumas; Industry; Internal trade; External trade; Competitive advantage; Competitiveness.

ENThe country's economic competitiveness is determined by many factors that shape the country’s economic situation in the international market. One of the most important criteria affecting the country's economic wealth is the competitiveness of national industry, with which competitive advantages allowing to compete successfully in international markets, are acquired, increased or maintained. The purpose of the article - to assess the structural changes of Lithuanian industry, to explore comparative advantage indicators of product groups, their importance to corporate strategy and government policy making and to analyze internal and external changes and trends of export. Structure of industries shows that industries with low technology susceptibility, which provide 73 % of total production, dominate in Lithuania, while medium low technology industries provide - 9.8 %, medium high - 12.8 %, high-tech industry - only 4.4 % of total production. It is necessary to change this industrial structure, by enhancing part of high-tech industry in industry, but it is not easy, it requires a considerable investment in the research, education and technology, concentrating efforts on the market of innovations - improving already introduced products and technologies, focusing on industries which create higher added value. Under increasing competitive conditions Lithuania's main strategic goal is an increase of external export to the rest of the world.