Impact of exchange rate on macroeconomy, 1996-2007 : comparative study of Estonia and Lithuania

LTLietuvos ir Estijos centrinių bankų nuostata išsaugoti valiutų valdybos modelį, susiejus nacionalines valiutas su euru iki pat įstojimo į Europos pinigų sąjungą laikotarpio, kadangi tai sumažina valiutinių sukrėtimų riziką, suformavo EK. programą, skirtą nepriklausomai įvertinti Baltijos Salių valiutų persiejimo įtaką šių šalių makroekonominiams rodikliams. Europos bendrijos Phare ACE programa P98-1065-R projektas „Pinigu ir valiutų kursų strategijos, susijusios su dabartiniu Europos Sąjungos plėtros procesu“, buvo vykdoma nuo 2000 iki 2002 metų. Baltijos Žalys dar prieš persiedamos nacionalinių valiutų sistemas perorientavo savo užsienio prekybą ir tarptautines pinigų atsargas į Europos bendrosios rinkos bei pinigų erdvę, taip pat valstybės skolos, žaliavų ir energijos išteklių sutarčių dalį pertvarkė į nedolerinius atsiskaitymus. Situaciją kiek tai komplikavo labai nestabilus EUR ir USD santykis tarptautinėse pinigų rinkose, dėl ko didėjo valiutos rizikos draudimo išlaidos. Straipsnyje, tęsiant nacionalinių valiutų kursų poveikio makroekonominiams pokyčiams ekonometrinį modeliavimą, taikoma supaprastinta makroekonominių lygčių sistema, imituojanti valiutos persiejimo Estijoje ir Lietuvoje efektus - prognozuojant jų galimą inertiškumą perspektyviniu laikotarpiu, jei išliktų esamos makroekonominių rodiklių tendencijos, iki įstojant į Europos pinigų sąjungą. Nagrinėjant valiutų persiejimo efektus Baltijos valstybėse, kol kas yra sudėtinga taikyti perspektyvius Balassa-Samuelson ir Mundell- Fleming tipo modelius dėl nepakankamos statistikos, reikiamos išmatuoti sektorinius produktyvumo ir kainų sąryšius su efektyviųjų valiutų kursų pokyčiais skirtingose prekybos zonose, taip pat dėl itin didelio šešėlinės ekonomikos poveikio.Būtent pastarasis ir lėmė būtinybę atsisakyti kai kurių teoriškai pripažintų makroekonominių rodiklių sąryšių su pinigų srautų rodikliais imitacijų dėl išryškėjusiu jų parametrų, išmatuotų oficialios statistikos pagrindu, nepakankamai priimtino patikimumo. Straipsnyje patikslinami ekonometriniai sąryšiai tarp svarbiausių makroekonominių kintamųjų, jų statistiškai išmatuotų kai kurių sektorinių komponentų bei efektyviųjų valiutų keitimo kursų, ir statistiškai įvertinamas lygčių sistemos patikimumas bei jo pagrindu atliktos retrospektyvinės prognozės rezultatai, įvertinamas supaprastintos ekonometrinės sistemos tinkamumas analizuoti efektyviųjų valiutų kursų poveikį makroekonominės dinamikos normatyvinei korekcijai, taip pat nustatyti ilgalaikės prognozės (iki 2007 m.) trajektorijas, atsižvelgiant į šių kursų persiejimo prie euro poveikį. Pastebėta, kad pačių valiutų - inkarų tarpusavio santykio kitimo pasaulinėse rinkose tendencijos kai kuriais imituojamų makroekonominių pokyčių periodais buvo sprendžiamas Baltijos šalių valiutų kursų persiejimo poveikiui ar bent atskirti abu efektus imitavimo priemonėmis nuo vidaus struktūrinių makroekonominių pokyčių poveikio buvo praktiškai sudėtinga. Jau minėtas EUR ir USD santykio nestabilumas tarptautinėse pinigų rinkose ir jų sąlygojamas tam tikras tarptautinių atsiskaitymų sutrikimas nuo euro įvedimo iki 2003 m. vidurio privertė tarptautinės programos vykdytojus nemažą savo skaičiavimų dalį grįsti ne absoliučiais ekonominių rodiklių dydžiais, o žymiai jautresniais jų pokyčių vad. kointegracijos įverčių rodikliais.Iš pradžių buvo nustatomos ilgalaikių pokyčių tendencijos įprastiniu mažiausių kvadratų metodu, o vėliau sudaromos trumpalaikių pokyčių lygtys nustatyti kointegracijos liekanoms bei tikimybiškai įvertinami paklaidų dydžiai, normalinti efektyvaus valiutų keitimo lygio atžvilgiu. Valiutų kursų sąsajų su makroekonominiais struktūriniais pokyčiais ekonometrinės imitacijos priemonės, kaip rodo autorių atlikti tyrimai, gali būti vartojamos Baltijos šalių pinigų politikos praktinėje vadyboje, ypač nagrinėjant stabilizacinį valiutų - inkarų poveikį pasaulinių rinkų finansinių sukrėtimų situacijose ir jo veiksmingumo ribas šių rinkų hipotetinio irimo atveju. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valiutų valdyba; Valiutų kursai; Susiejimas su euru; Pinigų kitimo modeliavimas; Currency board; Exchange rates; Pegging to euro; Modeling of monetary transmission.

ENThe study analyses the features of the current monetary policy in the Baltic economics under the re-pegging of national currencies to euro in the pre-accession to the EU. Using the effective exchange rates in the econometric co-integrative modeling, the authors attempted to identify some interrelations between the changes in both euro and national currencies flows in the Baltic States, on the one side, and within some interconnected macroeconomic variables, on the other side, were. An attention is given to the identification of the currency anchoring influence onto the structural macroeconomic indicators using the distributed lag analysis of flows normalized to the previous pegging (LTL to USD and kroon to DEM and their re-pegging to euro). Some peculiarities of dynamical changes in the nominal and the real effective exchange rates, their influence on the macroeconomic indices (in particular, sectoral gross value added, tradable and non-tradable sectors) are also simulated. [From the publication]