Lietuvos statistinių duomenų panaudojimas mokesčių-išmokų mikrosimuliaciniuose modeliuose

LTSiekiama palyginti dviejų pagrindinių nacionalinių mikroduomenų rinkinių – Namų ūkių biudžetų tyrimo (toliau NŪBT) ir Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo (toliau PGS) – pritaikomumą statiniam Lietuvos mokesčių-išmokų mikrosimuliaciniam modeliui. Palyginamoji statistinė analizė naudojant mikro-lygmens duomenis iš NŪBT ir PGS tyrimų. Lyginamoji abiejų duomenų rinkinių analizė parodė, kad, nepaisant jų skirtingumo ir trūkumų, abu duomenų rinkiniai gali būti panaudojami Lietuvos mokesčių-išmokų sistemos mikrosimuliavimui. NŪBT detaliau atspindi įvairias išmokų gavėjų kategorijas, be to, pateikia informaciją apie natūrines namų ūkių pajamas, todėl šie duomenys būtų tinkamesni nacionalinio mikrosimuliacinio modelio kūrimui, siekiant detaliau įvertinti šalies socialinės politikos pokyčių įtaką įvairioms visuomenės grupėms. Tuo tarpu PGS turi didesnę palyginamąją vertę ES mastu, ir nors ši duomenų bazė suteiktų siauresnes Lietuvos mokesčių-išmokų sistemos simuliacijos galimybes, tačiau užtikrintų nuoseklesnę mokesčių-išmokų sistemų palyginamąją analizę ES lygiu. Šis tyrimas atskleidžia dviejų duomenų rinkinių pagrindinius privalumus ir ribotumus, leidžia aiškiau matyti atrankinių tyrimų suderinamumo problemas, kurios yra svarbios pasirenkant duomenų rinkinį mikrosimuliacinio modelio kūrimui. Rezultatai taip pat gali būti naudingi atliekant kitus socialinius ekonominius tyrimus, kurie remiasi vienu iš šių duomenų rinkinių arba jais abiem. Nors įvairiuose socialiniuose ekonominiuose tyrimuose neretai yra naudojami atrankinių tyrimų duomenys, tačiau iki šiol šių dviejų (NŪBT ir PGS) [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mikroduomenys; Mokesčių-išmokų mikrosimuliaciniai modeliai; Namų ūkių biudžetų tyrimas; Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas; Household Budget Survey; Microdata; Survey on Income and Living Conditions; Tax-benefit microsimulation models.

ENIn this study, we aim to assess the "best fit" of the existing Lithuanian micro-datasets for constructing a national micro-simulation model. Specifically, we compare and evaluate the potential of two (state level) representative micro-data surveys in terms of their potential to simulate Lithuanian (direct) taxes, social contributions and social benefits. Both selected datasets contain rich information on the socio-economic and demographical conditions of the country: the Household Budget Survey (HBS) for the years 2004 and 2005 and the European Community Statistics on Income and Living Conditions (EU-SILC) in Lithuania for the year 2005. The selected databases offer the most comprehensive range of income and other socio-demographic attributes, needed for simulation of tax and contributions' payers/amounts and benefits' recipients/amounts. The evaluation of the dataset capacity to simulate these measures is done by a comparative statistical analysis. Among the comparative categories are definitions (of households, incomes), survey collection modes, level of aggregation of various variables, demographic and incomes variables and corresponding numbers (amounts).The comparative analysis of the HBS and EU-SILC datasets shows, that despite embedded differences and shortages regarding simulation capacities of both surveys, these datasets contain valuable and sufficient information for the purpose of simulation of Lithuanian tax-benefit policies. In general a conclusion could be drawn, that HBS offers higher possibilities of simulating the Lithuanian tax-benefit system.This dataset contains more detailed national income categories (i.e. recipients of maternity/paternity insurance, diverse pensions, etc.) - information on which is not available in the EU-SILC. The latter dataset does not contain national policy system specific components, but offer information on income aggregates, such all old-age pensions, social exclusion benefits, etc. Additionally, HBS also offers information as the non-cash transfers, while the EU-SILC has a higher focus on the cash incomes. As some of the Lithuanian social policies are interlinked, HBS information on different types of beneficiaries enables more precise simulation of some measures. On the other hand, the EU-SILC provides more information on living conditions, which directly or indirectly could be used in the micro-simulation model underlying dataset. Generally, the comparison of HBS and EU-SILC datasets highlights the difficulties and dangers of simulation result interpretation, if the underlying data come from methodologically different datasets. This applies both to the use of micro-simulation methodology and any other empirical analysis. We also draw a conclusion, that the use of EU-SILC data for Lithuania provides a higher value and opportunities of coherent cross-country (EU) taxbenefit simulations, while HBS enables a more precise national policy simulation. [From the publication]

• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology