Jūra ir žmonės : keletas pastebėjimų apie pajūrio baltų gyvenseną ir papročius senajame geležies amžiuje

LTStraipsnyje atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos faktus pajūrio baltų senojo geležies amžiaus archeologinėje medžiagoje, kurie teikia pagrindą spėlionėms apie laivybos reikšmę to meto Rytų Baltijos regione. Slusegårdo kapinyne (Bornholmo sala, Danija) 467 griautinių palaidojimų tarpe buvo ištirti 45 kapai, kuriuose buvo laivelių/valčių liekanų ar pėdsakų. Kapuose su laiveliais/valtimis Slusegårde mirusieji buvo laidojami tarp 80/90 ir 250/260 metų po Kristaus. Kapinyno medžiagos tyrinėtojai rekonstravo rastų laivelių technines savybes, pagal kurias nustatė, jog 3-5 metrų ilgio laiveliai galėjo būti naudojami priplaukimui prie didesnių laivų ar kabinami prie jų, taip pat kasdienei žvejybai. Mazkatuži kapinyno (pietvakarių Latvija) 1942 m. tyrinėjimų medžiaga, kuri iki šiol nėra publikuota, o tik cituojama latvių archeologų darbuose, pateikia netikėtas sąsajas su Slusegårdo kapinyno valtimis. 1942 m. kasinėjimų autoriaus E. Šturmso ataskaitoje (saugomoje Rygos istorijos muziejuje) dėmesį patraukė kapo Nr. 13 planas. E. Šturmsas aprašė kapą tik keliais sakiniais, pažymėdamas, jog „kapo duobės kontūras išaiškėjo 72 cm gylyje, kurį sudarė 1,5 m ilgio ir 0,3 m pločio tamsios žemės plotas“. Pagal O. Crumlin-Pederseno pateiktus valčių liekanų Slusegårdo kapų duobių planuose pavyzdžius siūloma hipotezė, jog Mazkatuži kape Nr. 13 kasinėjimų metu buvo užfiksuotas valties dugno kontūras, siaurėjantis pietiniame gale.„Dvišakis“ nutrūkstantis kontūro galas galėtų liudyti, jog valtis laidojimo apeigų metu buvo „numarinta“, t. y. paaukota tik viena jos dalis. Mazkaluži kapinyno laidosenoje traukia dėmesį dar vienas kapas (Nr. 22, datuojamas II a. antrąja puse-III a. pradžia). Kapo Nr. 22 duobė, orientuota beveik Š-P kryptimi, 0,44 m gylyje buvo 2,05 m ilgio ir 0,90 m pločio. Jos viduje išryškėjęs trapecinis kontūras buvo apie 1.5 m ilgio ir yra panašus į skobtinį luotą, kurio vienas galas buvo nudaužtas, o kitas ˗ siaurėjantis, su šoninių balastinių lentų liekanomis, paliktas sveikas. [...] Medžio apdirbimo įrankių, kurie galėjo būti naudojami ir laivų/valčių gamybai, reikšmė baltų gyvenime atspindi jų dėjimo į kapus paprotys, pastebimas tyrinėjant senojo geležies amžiaus laidojimo paminklus. [...] Skiltuvų tipų kaitos chronologinė vienovė liudija buvus bendrus plačiame regione technologinius įpročius. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvos kapinynuose apskaldyti titnago gabalai randami daugiausia senojo ir vidurinio geležies amžiaus paribyje. [...] Pajūryje gyvenusių baltų archeologinėje medžiagoje galima rasti daugiau su germanais ir finougrais bendrų gyvensenos prie Baltijos bruožų, kurie paimti skyrium net nebūdingi toliau nuo jūros plytinčioms etniškai artimoms sritims. Ne tik etninė giminystė, kalba sieja žmonių bendrijų pasaulėžiūrą ˗ mąstymo bendrumas greičiau kyla iš panašaus gyvensenos tipo. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Baltijos jūra; Geležies amžius; Jūra; Kapai; Komunikacija; Laidosena; Laivai; Papročiai; Radiniai, archeologiniai; Senasis geležies amžius; Skandinavija; Vakarų Lietuva; Valtys; Įkapės; Šiaurės Vakarų Latvija; Archeology; Baltic sea; Boats; Burial; Communication; Finding, archeological; Grave; Graves; Iron Age; Manner; North Western Latvia; Old Iron age; Scandinavia; Sea; Shroud; Western Lithuania.

ENThis article draws attention to certain evidence from Baltic archaeological material of the Old Iron Age, which invites speculation about the significance of boats in Eastern Baltic life at that time. Among 467 inhumation graves in Slusegard burial site (Bornholm Island, Denmark) forty five graves were studied which contained remains or traces of remains of hollowed-out boats. People were buried with boats in Slusegard between AD 80-90 and AD 250-260. Excavators of this material have reconstructed the technical features of the boats they found, according to which boats three to five metres long could have been used for coming aside larger vessels or have been tied alongside them or simply used for everyday fishing. Material excavated in the Mazkatuži burial site (south-western Latvia) in 1942, which has not been published hitherto, despite being cited in the works of other archaeologists, provides unexpected parallels with the boat material from Slusegard. In the excavation report penned by E. Sturms (held in the Rigan Historical Museum) our attention is drawn by the layout of Grave 13. Sturms describes the grave in a few sentences, noting that "the outlines of the grave became clear at a depth of 72 cm, comprising a patch of dark soil 1.5 m long and 0.3 m wide. In accordance with O. Crumlin-Pedersen's examples of the layout of boat remains in the Slusegard grave pits, I would suggest the hypothesis that during excavations of Mazkatuži Grave 13 the contours of the bottom of a boat narrowing al its southern edge were discovered.The "bifurcal" tip of the layout could show that that the vessel was "killed" during the funeral ritual, that is, only part of it was sacrificed. The pilaf another Mazkaluži grave (No. 22, dated to sometime between the second half of the second century and the early third century A.D.), with an almost north-south orientation, was found al a depth of 0.44 m and measured 2.05 m longby 0.90 m wide. A darker trapezoid shape approximately1.5 m in size marked its area and this shape was similar to a dug-out canoe, one end of which was broken while the other narrowed with the remains of planks from the side ballast. [...] The significance in Baltic life of woodworking tools, which could have been used for boatbuilding, is reflected by the tradition of placing them in graves. This has been noted in excavations of Old Iron Age burial sites. [...] Chronological unity in the development of fire-stone types bears witness to region wide technological practice. For example, in Western Lithuanian grave sites flint chippings are found most often al the turn of the Old and Central Iron Ages [...] In archaeological remains from the maritime Balt tribes we can find much that is also common to Germanic and Finno-Ugric peoples dwelling by the Baltic Sea but which appears to differ from the practices of ethnically-related Baltic tribes that dwelt further from the coast. People's general weltanschauung is affected by more than ethnic relationship or common language - similarity of outlook arises more often than not from similar ways of life. [text from author]