LTDalyvavimo konkurencinėje kovoje sėkmė yra siejama su tam tikru įmonės ir jos aplinkos savybių visuma, vadinama konkurencingumu. Naujų ES narių įmonėms, norinčioms efektyviai veikti Europos Sąjungos vidaus rinkoje, yra labai svarbu išsiaiškinti sąlygas, galinčias nulemti konkurencinės kovos rezultatus. Teorinių bei praktinių mokslinių darbų gausa, taip pat verslininkų, įmonių vadovų, mokslininkų, ekspertų nuomonių apie naujų ES narių įmonių galimybes bei jų laukiančius pavojus vieningoje rinkoje įvairovė sąlygoja mokslinę problemą: koks modelis būtų tinkamiausias minėtoms sąlygoms analizuoti? Ši problema ir yra sprendžiama straipsnyje. Straipsnio tikslas – pagrįsti sisteminio konkurencingumo modelio privalumus, vertinant Vidurio ir Rytų Europos šalių įmonių potencialą ES vieningoje rinkoje. Pirmojoje straipsnio dalyje yra pateikti: gerai žinomos Porter konkurencinio pranašumo bei vertės kūrimo grandinės koncepcijos, Stokes įėjimo į rinką modelis, Prahalad ir Hamel esminių kompetencijų koncepcijos bei Esser ir kt. sisteminio konkurencingumo modeliai bei, jais remiantis, išryškinti lyginamosios analizės kriterijai: kokiu laipsniu koncepcija ar modelis atspindi aukštą rinkos reguliavimo laipsnį ir ar koncepcija (ar modelis) gali įvertinti įmonės veiklą fragmentuotoje tarptautinėje rinkoje. Šie aspektai svarbūs dėl to, kad vieninga ES rinka yra labai veikiama tiek ES institucijų, tiek nacionalinių vyriausybių, todėl atsiranda būtinybė vertinti ne tik ekonominius, bet ir politinius bei socialinius veiksnius. Be to, vieninga ES rinka (nepaisant pavadinimo) vis dar suvokiama kaip nacionalinių rinkų visuma.Lietuvos bei kitų naujų ES narių įmonių konkurencingumas ateityje priklausys nuo to, kokiu laipsniu tiek įmonės, tiek pačios šalys sugebės įgyvendinti minėtus reikalavimus bei kriterijus. Antrojoje straipsnio dalyje yra pateikti Lietuvos įmonių potencialo ES vidaus rinkoje vertinimo, taikant sisteminio konkurencingumo modelį, rezultatai. Lietuvos atvejis pasirinktas dėl dviejų priežasčių: poreikio žinoti savo šalies įmonių galimybes ir dėl išskirtinai spartaus Lietuvos ekonomikos augimo pastaraisiais metais, o tai leidžia daryti prielaidą apie gerą Lietuvos įmonių konkurencingumo lygį. Sisteminio konkurencingumo modelio elementų susiejimas su narystės Europos Sąjungoje padiktuotais reikalavimais (tiek valstybei, tiek įmonėms) leidžia konstatuoti, kad per pasirengimo narystei ES laikotarpį, Lietuvoje buvo sukurtos pakankamai geros (nes artimos vyraujančioms ES šalyse) sąlygos įmonėms funkcionuoti. Tai leido įmonėms be didesnių nesklandumų įsitraukti į ES vieningą rinką ir užtikrinti vieną didžiausių Europoje BVP augimą. Vertinimo metu išryškėjo bendra visoms konkurencingumo koncepcijoms rodiklių neapibrėžtumo problema: daugumą išvadų teko grįsti kokybiniais, reiškia – subjektyviais – rodikliais. Nepaisant to, sisteminio konkurencingumo modelis yra tinkamas panašiems tyrimams vykdyti. Ateityje jis turi būti tobulinamas, sukuriant kiekybinių rodiklių sistemą, leidžiančią objektyviau įvertinti atskirus šio modelio elementus. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Eurointegracija; Integracija; Konkurencija; Vieninga rinka; Įmonės potencialas; Company potential; Competitiveness; Evaluation of company; Integration; Potential; Preparedness for competition; System of competitiveness.
ENThis article deals with choosing the most relevant competitiveness conception to evaluate the potential of the companies of Central and East Europe countries in the EU Single Market. The first part of the paper presents evaluation criteria of the most popular competitiveness conceptions which are used to make the choice. These criteria are best met by the model of systematic competitiveness according to which the company is evaluated as an integral part of both economic and social spheres within the EU and the country. The elements of this model can be associated with different requirements and criteria set by the EU for the member countries, individua l economy sectors and enterprises. These requirements and criteria describe the boundaries of the activity of the countries in general and their economic entities beyond which their competitiveness is impossible. The second part sets forth the analysis of the potential of Lithuanian companies in the Single Market of the EU on the basis of the chosen model of syst ematic competitiveness. In the evaluation, the problem of uncertainty of indexes common to all the competitiveness conceptions was highlighted: a member of conclusions had to be supported by qualitative indexes which means subjectivity. Nevertheless, the conclusion is made that the model of systematic competitiveness is regarded as relevant for carrying out a research of this kind. [From the publication]