Perspectives of joint implementation projects in Lithuania

LTPagal Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolą Lietuva įsipareigojo užtikrinti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos iki 2008-2012 m., neįvertinant žemes naudojimo pokyčio ir miškų apkrovos, neviršytų 47,5 Mt. Efektyvios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo priemonės yra lankstūs Kioto mechanizmai: bendrai įgyvendinami (BĮ) projektai, švarios plėtros mechanizmai (ŠPM) ir prekyba emisijomis (PE). BĮ projektai, tai tokie projektai, kurie įgyvendinami tarp dviejų į JTBKKK I-ąjį priedą įrašytų šalių ir užtikrina klimato kaitos pasekmių sušvelninimą. BĮ projektai leidžia sukurti, įsigyti ir perleisti teršalų mažinimo vienetus (TMV), tačiau TMV gali būti įskaičiuoti tik po 2008 m., prasidėjus kreditavimo periodui. Per pirmąjį Kioto įsipareigojimų laikotarpį (iki 2008 metų) šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos galėtų būti perleidžiamos nustatytosios normos vienetų (NNV) forma. Šalys, norėdamos perleisti kitoms šalims savo NNV, privalo taikyti pirmos arba antros pakraipos Bl procedūras. Norėdama taikyti Bį pirmosios pakraipos procedūras, kurios yra paprastesnės, šalis turi tenkinti šiuos pagrindinius tinkamumo kriterijus: būti į JTBKK I priedą įrašyta šalis, prisiėmusi Kioto protokolo B priede nurodytus įsipareigojimus, paskyrusi koordinavimo centrą projektams tvirtinti, nustačiusi nacionalines procedūras B| projektų tvirtinimui, monitoringui ir patikrinimui. Kadangi Lietuva šiuo metu netenkina tinkamumo kriterijų, būtinų BĮ pirmosios pakraipos procedūroms, jai belieka taikyti tik antrosios pakraipos procedūras.BĮ projekto ciklas, taikant antrosios pakraipos procedūras, susideda iš 2 pagrindinių fazių: projektavimo ir įgyvendinimo. Pagrindinės institucijos, dalyvaujančios BĮ cikle, taikant antrosios pakraipos procedūras, yra Projekto pateikėjas, Šalys, Nepriklausoma institucija ir BĮ Priežiūros komitetas. Priežiūros komitetas bus suformuotas tik per pirmąją Šalių konferenciją, įsigaliojus Kioto protokolui. Kioto protokolo įsigaliojimui reikia, kad jį ratifikuotų 55% dalyvaujančių šalių arba šalių, atsakingų už 55% visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Nors Lietuva, kaip dauguma ES narystės siekiančių šalių, Kioto protokolą ratifikavo 2002 m., jis dar nėra įsigaliojęs. Šiame etape galima pasinaudoti ŠPM Vykdomosios Tarybos akredituotų institucijų paslaugomis, nes tikimasi, kad įsigaliojus Kioto protokolui, BĮ Priežiūros komitetas jas taip pat akredituos. Šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Lietuvoje yra daugiau nei dvigubai mažesnės už prisiimtus Kioto protokolo įsipareigojimus, tačiau, uždarius abu Ignalinos AE blokus bei augant šalies energijos poreikiams, Lietuvai gali iškilti problemų dėl padidėjusių ŠESD emisijų. Antrajame Lietuvos pranešime JTBKKK sekretoriatui numatyta, kad CO, emisijos dėl organinio kuro deginimo (apie 9 2% visųsiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų) jau 2010 m. pavojingai priartės prie Kioto protokolu nustatytos ribos. Lietuva, norėdama tenkinti Kioto protokolo reikalavimus, turės ir toliau didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą bei diegti energijos efektyvumą didinančias priemones bei pasirengti taikyti lanksčius Kioto mechanizmus (BĮ projektus ir prekybą emisijomis).Tačiau kyla grėsmė, kad iš potencialios šiltnamio efektą sukeliančių dujų pardavėjos (šalies, kurioje įdiegiami projektai), ateityje Lietuva gali tapti pirkėja arba šalimi, investuojančia į BĮ projektus arba ŠPM kitose šalyse. Todėl labai svarbu apsispręsti, ar verta šiuo metu pardavinėti TMV palyginti maža kaina, kai ateityje patiems teks juos pirkti brangiau. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klimato kaita; Kioto protokolas; Bendradarbiavimas; Climate change; Kyoto protocol; Joint implementation.

ENThe paper deals with the perspectives of joint implementation (JI) projects in Lithuania. The analysis of flexible mechanisms under the Kyoto protocol including Jl benefits is presented in the paper. The main aim of the article is to analyze current macroeconomic environment which has impact on the JI perspectives in Lithuania and based on this analysis to define activities, measures and institutions necessary for the implementation of these projects. A very important issue in this context is the forecast of GHG (Greenhouse Gas) emissions in Lithuania showing the feasibility of Lithuania to transfer emission reduction units under JI. This feasibility depends upon Lithuanian commitments under the Kyoto protocol and energy generating capacities replacing Ignalina NPP. [From the publication]