LTSusiformavę šilumos kainų skirtumai tarp didesnių ir mažų šalies miestų tampa rimta savivaldybių bei apskričių socialinė problema. Ji galėtų būti sprendžiama efektyviai naudojant ES struktūrinius fondus. Harmoningam regionų plėtros planavimui reikia turėti visapusiškesnę informaciją apie visų ekonominės veiklos sričių, tame tarpe ir energetikos sektoriaus būklę bei perspektyvas. Tam tikslui reikia formuoti savivaldybių energetikos ūkio informacinę sistemą (SEIS). Tokia sistema, remiantis trišale sutartimi tarp Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, pradėta kurti Lietuvos energetikos instituto Regionų energetikos plėtros laboratorijoje. Analizuojant šiuo metu duomenų bazėje turimus duomenis, straipsnyje atskleidžiamos šios sistemos galimybės. Straipsnyje analizuojama pastarojo dešimtmečio savivaldybių šilumos ūkio įmonių ekonominė-finansinė būklė naudojant matematinį veiklos modelį, apimantį 53 šalies šilumos ūkio įmones. Jo pagalba įvertinami kiekybiniai šilumos pardavimų ir gamybos išlaidų neatitikimas bei susiformavę komercinių šilumos tiekimo nuostoliai. Nuo pat 1990 m. šilumos ūkio įmonės dirbo esant neigiamam skirtumui tarp pardavimo pajamų ir produkcijos tiekimo sąnaudų ir tik paskutiniais metais dalis įmonių gavo tcigiamąpelną. Šilumos ūkio įmonių sukauptas integruotas bendrasis nuostolis 1990-2002 m. siekia apie 1,9 mlrd. Lt. Matematinio modelio rezultatai byloja, jog 1995-1998 m. įvedus šilumos apskaitą, prie vyriausybės reguliuojamų šilumos tarifų, komerciniai nuostoliai, kai kuriose įmonėse, pasiekė net techninių nuostolių lygį. Jie pablogino ir taip nelengvą Šilumos ūkio įmonių būklę.Anksčiau minėti nuostoliai nėra įtraukiami į veiklos sąnaudas, t aigi ir į šilumos tarifą, todėl juos galima traktuoti kaip šilumos įmonių tiekimo sąnaudų dedamąją, kuri ir toliau didino šilumos tiekimo išlaidas. Matyti, kad remiantis 1998-2000 m. apskričių lygio duomenis galutinio šilumos vartojimo išlaidų santykis su sukuriamu BVP, svyruoja plačiose ribose. Vidutiniškai išlaidos sudaro apie 2 % regione sukurto UVP. Tuo tarpu Alytaus apskrities vartotojų išlaidos buvo beveik dvigubai didesnės. Šie skirtumai tampa rimta socialine problema, kurią sunku išspręsti vien tik savivaldybių pastangomis. Daugiau kaip dešimtmetį iš esmės nesprendžiamos šilumos ūkio problemos vertintinos kaip rimti šilumos rinkos trūkumai, kurių nebegalima pašalinti rinkos mechanizmų pagalba. Ši problema daugiau ar mažiau aktuali visam CRE regionui. Taigi, jos sprendimui būtina pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis. Esamo reguliavimo neigiamas pasekmes galima sušvelninti rengiant ir įgyvendinant regioninių šilumos ūkių renovavimo programą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Centralizuotas šildymas; Ekonominės veiklos modeliavimas; Šilumos tiekimo nuostoliai; Komerciniai nuostoliai; Šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudos; District heating; Simulation of economic activity; Heat supply losses; Commercial losses; Heat generation and supply costs.
ENDistrict heating (DH) companies deal with serious economic-financial problems during the transition period towards market economics. The paper investigates economic-financial situation of DH companies. Significant difference between heat tariffs and production costs, huge commercial heat supply losses has been identified with the help of simulation mathematical model. All this causes damage for the sustainable energy development. The mathematical model of the heat sector is based on the establishment of info system of the energy sector and may be used as a tool for the assessment and revision of a state policy. [From the publication]