Reflective teachers in higher education : different perception and acting in their learning environments

LTStraipsnyje gvildenamas probleminis klausimas – kokie egzistuoja aukštojo mokslo dėstytojų mokymosi aplinkų suvokimo ir jų veiklos tose aplinkose skirtumai (arba panašumai), jei dėstytojai taiko skirtingą refleksijos lygį? Straipsnio tikslas – išryškinti aukštojo mokslo dėstytojų mokymosi aplinkų suvokimą ir mokymosi veiklą kiekvieno refleksijos lygio atveju. Tyrimo metodologija remiasi Kolb (1984) patirtinio mokymosi teorija bei Argyris ir kt. (1985) veiklos mokslo metodologinėmis pozicijomis, kurios išskiria dvi skirtingas asmenines žmogaus teorijas bei du esminius mokymosi veikloje būdus: vienkilpį ir dvikilpį mokymąsi. Pirmojoje straipsnio dalyje išryškinami aukštosios mokyklos dėstytojo mokymosi aplinkų suvokimo ir tyrinėjimo ypatumai, išryškinant potencialias dėstytojo mokymosi aplinkas bei ypatingai akcentuojant refleksijos gebėjimų svarbą. Mokslinės literatūros analizė leido pagrįsti keturis esminius refleksijos lygius: techninę refleksiją, dialogo refleksiją, kritinę refleksiją ir refleksiją veikime – kurie ir lemia dėstytojo mokymosi aplinkų atpažinimo ir panaudojimo kokybinius skirtumus. Kuo aukštesnį veiklos refleksijos lygį dėstytojas yra linkęs taikyti savo veikloje, tuo geresnis savo mokymosi aplinkų supratimas, mokymosi galimybių jose identifikavimas. Antrojoje straipsnio dalyje pristatomas tyrimo instrumentas, tyrimo imtis (391 aukštųjų mokyklų dėstytojas) bei duomenų analizės metodai. Trečiojoje straipsnio dalyje pateikiami ir aptariami aukštojo mokslo dėstytojų mokymosi aplinkų suvokimo ir mokymosi veiklos tose aplinkose tyrimo rezultatai.Reikšminiai žodžiai: Aukštosios mokyklos; Aukštosios mokyklos dėstytojo mokymasis; Dėstytojo mokymasis; Mokymosi aplinka; Mokymosi paradigma; Refleksijos lygiai; Higher education; Higher education teacher's learning; Learning environment; Learning paradigm; Levels of reflection; Teachers learning.

ENThe article aims to answer the following research question: what are the differences (or similarities) in HE teachers’ way of seeing and exploring their learning environments if they use different reflection levels? The aim of the research is to highlight the HE teachers’ perception of their learning environments and acting in them with reference to different reflection levels they apply. The data were collected by the questionnaire survey. The analysis of the research data involved descriptive statistics, factor analysis and correlation analysis. The total sample consisted of 391 teachers representing 11 higher schools of Lithuania: 9 universities and 2 colleges. The article consists of three parts: the first part discusses the peculiarities of perceiving and exploring HE teachers’ learning environments; the second part reveals the methodology of the research; the third part presents the main research findings that allow to discern the differences of HE teachers’ perception of their learning environments as well as different ways of exploring them. [text from author]