LTKai kurių socialinių problemų sprendimas siejamas su individo socialiniu dalyvavimu, kuris gali būti apibrėžiamas kaip aktyvus socialinės atskirties grupių narių įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą, o mokymasis tampa esmine socialinio dalyvavimo forma. Straipsnyje analizuojami šie klausimais: kokie edukaciniai veiksniai sąlygoja socialinės rizikos grupių įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą? Kaip ir kokius savo įsitraukimo į mokymosi procesus veiksnius reprezentuoja patys socialinės rizikos grupės asmenys? Šio straipsnio tikslas – atskleisti socialinėje atskirtyje atsidūrusių žmonių socialinio dalyvavimo edukacines prielaidas. Naudota kokybinė socialinio tyrimo metodologija, sudarytas socialinės atskirties grupių dalyvavimo miesto edukaciniuose procesuose modelis. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad žmogaus aktyvumą skatinančios socialinės politikos stoka, ekonominis stresas, nepaliekantis laiko bendravimui, pernelyg aukšti darbdavių reikalavimai – tokios edukacinio dalyvavimo kategorijos socialinės atskirties grupės atstovams pasirodė esminės. Socialiniai struktūriniai veiksniai socialinės atskirties grupių atstovams tampa jų socialinės marginalizacijos realybe. Socialinės atskirties grupės susiduria su jiems būdinga psichosocialine mokymosi dimensija. Nedarbas, žmogaus teistumas, daugiavaikystė, invalidumas, vyresnis amžius – šie ir kiti požymiai sukelia apriorinius neigiamus nusistatymus šių žmonių atžvilgiu. Esminis socialinės atskirties grupių edukacinio dalyvavimo uždavinys – destigmatizuoti tokius žmones, atskleidžiant jų edukacinį potencialą, galimybes.Reikšminiai žodžiai: Besimokanti bendruomenė; Marginalumas; Marginalus; Socialinė atskirtis; Socialinė integracija; Community; Learning; Learning community; Marginality; Social exclusion; Social integration.
ENSystematic efforts are needed to integrate the socially excluded into the society through the restoration of their social identity. Of great importance therefore is the stimulation of the inclination of socially excluded persons to get involved into the learning process, since the limitations of the social network, inability to compete in the labour market, difficult adaptation to the changing society, etc. are factors that aggravate social integration. What educational factors in the structural aspect condition the involvement of social risk groups into community life? How and what factors for the involvement into the learning processes are represented by the social risk group members themselves? These questions define the problem analyzed in this article. This paper presents a qualitative study which aimed to reveal educational premises for the social participation of socially secluded people. The aim of this study is defined by the hypothesis that social risk group members’ learning, and educational involvement into community life is a complex phenomenon consisting of individual personal and external structural factors. [From the publication]