Public risk perceptions and attitudes to nuclear power controversies in Lithuania : sociological inquiry

LTStraipsnyje gvildenami teoriniai požiūriai į rizikos suvokimą visuomenėje ir branduolinės energetikos kontroversijas. Vakarų šalyse visuomenės nuomonė apie atominę energetiką ir radioaktyvias atliekas yra tyrinėjama dešimtmečiais, tuo tarpu Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių tyrėjai, ypač sociologai, santykinai neseniai pradėjo nagrinėti viešąjį branduolinės energetikos diskursą. Ilgamečiai JAV ir Europos visuomenės nuomonės tyrimai atskleidė santykinai neigiamą piliečių požiūrį į atominę energetiką. Straipsnis giliau nagrinėja socialinio konstruktyvizmo bei kultūrinės teorijos prielaidas aiškinant branduolinės rizikos bei radioaktyvių atliekų saugojimo suvokimą visuomenėje. Pasak konstruktyvizmo pozicijos, neegzistuoja „objektyvi“, moksliškai pagrįsta rizika, ji nėra vertybiškai neutralus objektas. [...] Pagrindines atominės energetikos viešojo diskurso siužetines linijas ar naratyvus galima skirstyti, kaip siūlo straipsnio autoriai, į tris imperatyvų kategorijas: 1. Modernistinis – racionalaus pasirinkimo ir mokslinio technologinio progreso imperatyvas. 2. Tradicinis – tautinio orumo, valstybingumo ir nacionalinio saugumo imperatyvas. 3. Reflektyvus modernistinis – tiriamuoju atveju po Černobylio avarijos patirtos kultūrinės traumos ir simbolinių reikšmių imperatyvas. Šie trys imperatyvai, kaip teigia straipsnio autoriai, formuoja branduolinės rizikos suvokimą visuomenėje, taip pat sąlygoja rizikos valdysenos modelių kūrimą.Empiriniai tyrimai rodo, kad analizuojant simbolines atominės energetikos reikšmes Lietuvos visuomenėje, yra stipriai išreikštas modernistinis imperatyvas, akcentuojantis ekonominę atominės energetikos naudą ir racionalų, moksliškai pagrįstą branduolinės saugos supratimą. Kita vertus, įvairūs tyrėjai – tiek straipsnio autoriai, tiek, pvz., Didžiosios Britanijos tyrinėtojai Elliot ir Cook (2004) pažymi, kad Lietuvos branduolinės energetikos atvejis yra specifinis. Ignalinos atominė elektrinė reiškia ne tik ekonominę naudą ar ekonominį stabilumą, bet mokslinį rizikos bei branduolinės saugos lygio pagrįstumą. Viešajame diskurse atsiskleidžia simbolinės reikšmės, pasižyminčios sovietinės eros požiūriu į atominę energetiką kaip akivaizdų progreso požymį. [...] Straipsnyje pateikta originali počernobylio visuomenės kultūrinės traumos sąvoka išryškina šio pobūdžio imperatyvo (tuo pačiu ir metanaratyvo) reikšmę įtakojant visuomenės nuostatas ir viešąjį diskursą dėl branduolinės energetikos. Socialinės konsteliacijos, besiformuojančios kaip atsakas į atominės energetikos bei radioaktyvių atliekų saugojimo dilemas, kaip teigia straipsnio autoriai, yra daug sudėtingesni socialiniai reiškiniai, nei socialinės organizacijos formos, kurios išreiškia NIMBY vertybinius principus. Iš straipsnyje aptartų trijų imperatyvų tipų, nei vienas jų nėra dominuojantis atominės energetikos diskurse. Socialinis atominės energetikos rizikos suvokimas yra specifinis kultūrinis reiškinys, apimantis tiek modernistinį, tiek tradicionalistinį, tiek refleksyvųjį modernistinį naratyvus bei imperatyvo lygmens nuostatas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atominės energetikos dilemos; Diskurso koalicijos; NIMBY ir NIABY sindromas; Počernobylio kultūrinė trauma; Reflektyvi modernybė; Rizikos suvokimas visuomenėje; Tarptautinis solidarumas; Cultural trauma; Discourse coalitions; International solidarity; NIMBY and NIABY syndromes; Nuclear energy dilemmas; Post-Chernobyl cultural trauma; Risk perceptions; Social framing; Social values and attitudes.

ENThe article discusses theoretical approaches to sociological analysis of public risk perceptions and attitudes to the nuclear power controversies, particularly concerning the sitting of nuclear waste disposal facilities. Nuclear power, being a controversial social, economic, technical and environmental issue, implies inter alia one particular type of risks and uncertainty, namely the long-term implications of radioactive waste storage. The article discusses specific interpretations of negative public attitudes towards nuclear waste disposal as well as theoretical assumptions of social constructionism and cultural theory regarding social risk perceptions in general, and nuclear waste disposal in particular. The dominant syndromes of NIMBY and NIABY as reflected in public perceptions are discussed with respect to nuclear waste disposal sitting in the case of industrialized affluent countries. Looking for the analytical model to explore social controversies over nuclear power-related risks that encompasses expression of attitudes towards certain phenomenon and also grasps the social shaping of different discursive constituencies, the notion of discourse coalitions (cf Hajer, 1995) is deployed in the case of Lithuania. This concept is relevant as a methodological approach in order to identify the contents and social shaping of, in this case, nuclear power dilemmas. The sociological inquiry into discourse coalitions among key-actors – scientists, politicians and what is referred-to as the lay public or the common citizens – and their social constellations, as paper concludes, needs to take into account the main imperatives that are framing these discourse coalitions. [From the publication]