LTAukštos kvalifikacijos darbo jėgos judėjimai paskatino naują migracijos formą – transnacionalinį darbo jėgos judėjimą, kurio pagrindinis bruožas – trumpalaikiškumas – sudaro sąlygas protų nutekėjimui virsti protų cirkuliacija. Lietuvos darbo jėgos emigracija per pastaruosius 15 metų įgavo didžiulį mastą, tačiau duomenys apie migruojančiųjų struktūrą vis dar migloti. Šio tyrimo problema apibrėžiama klausimu – ar Lietuvos aukštos kvalifikacijos migracijai būdingi transnacionalinio darbo jėgos judėjimo bruožai, atspindintys protų cirkuliacijos vyksmą, ar ji virsta protų nutekėjimu? Straipsnyje siekiama išnagrinėti aukštos kvalifikacijos migrantų iš Lietuvos reemigracines nuostatas ir jas įtakojančius veiksnius bei atskleisti protų cirkuliacijos raišką. Analizė atlikta remiantis 2004 – 2005 m. empirinio protų nutekėjimo iš Lietuvos tyrimo rezultatais. Tyrimas atskleidžia, kad aukštos kvalifikacijos žmonių migracija iš Lietuvos kol kas daugiau atspindi protų nutekėjimą nei protų cirkuliacijos vyksmą. Vis dėlto, rezultatai leidžia tikėtis, jog egzistuoja optimalios sąlygos Lietuvoje, kurioms esant traukos į užsienį efektas imtų mažėti ir/ar didėtų polinkis grįžti. Ypatingas vaidmuo šiame procese tenka profesinių, bendradarbiavimo ryšių plėtrai tarp akademinių institucijų, užsienio lietuvių bendruomenių ir migrantų. Darbo ir profesinių sąlygų gerinimas Lietuvoje kartu su glaudaus bendradarbiavimo ryšių stiprinimu gali sudaryti tvirtą pagrindą protų nutekėjimą keisti protų cirkuliacija.Reikšminiai žodžiai: Brain circulation; Brain drain; Protų cirkuliacija; Protų nutekėjimas; Transnacionalinė migracija; Transnational migration; Brain circulation; Brain drain; Transnational migration.
ENThe aim of the article is to explore its the increasingly socially acute and sociologically underexplored issue - the brain drain phenomenon and its reflections in contemporary Lithuania. The research issues and approaches in this article are based not only on the actual migration of best educated Lithuanian labour force but also the remigration intensions and action orientations of highly-educated migrants, thus aiming to explore the possible manifestation of what we might term "brain circulation". The analysis is based on the empirical study – Internet-based representative survey – of the Lithuanian brain drain carried out by the authors in 2004–2005. The article consists of three parts: the first part deals with the overview of recent developments of international migration in the world and the concept of transnational labour movement; the second part presents the main findings of the empirical research results and tendencies of Lithuanian brain drain; the third part analyzes remigration intensions of the Lithuanian highly-skilled migrants and discuss possible manifestation of "brain circulation". [From the publication]