Provision of Lithuanian secondary schools with educational software and content : state of the art and challenges for future

LTMokyklų aprūpinimas tinkamomis mokomosiomis kompiuterinėmis programomis ir kitais kompiuteriniais mokymosi ištekliais (MKP) yra vienas aktualiausių ir sudėtingiausių informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) diegimo į bendrąjį lavinimą aspektų. Tyrimai rodo, jog bendrojo lavinimo mokyklų aprūpinimas MKP, labiau nei kiti IKT diegimo aspektai, yra glaudžiai susijęs su nacionaliniais faktoriais: ekonomika, socialiniais veiksniais, kultūra, švietimo sistemos ypatumais ir kt. Todėl kiekviena šalis turi kruopščiai išnagrinėti visus pagrindinius veiksnius, susijusius su bendrojo lavinimo aprūpinimu MKP, ir, remiantis šiomis žiniomis, parinkti tinkamiausius būdus MKP integravimo ugdymą problemoms spręsti. Šio straipsnio tikslas – sukurti metodologinį pagrindą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų aprūpinimo MKP strategijai parengti. Keliami du uždaviniai: išsamiai išanalizuoti ir vertinti esamą Lietuvos bendrojo lavinimo sistemos aprūpinimo MKP situaciją bei kontekstą; aptarti pagrindinius siekius bei sunkumus, kuriuos reikia įveikti, norint veiksmingai aprūpinti mokyklas tinkamomis MKP bei diegti šias priemones į ugdymo procesą. Tyrimo metodologinė struktūra remiasi adaptuotu viešojo sektoriaus ir nepelno organizacijų strateginio planavimo modeliu (Bryson, 1988). Įvairiuose darbo etapuose taikomi skirtingi tyrimo metodai: mokslinės literatūros, teisinių dokumentų ir statistinių duomenų analizė; lyginamoji analizė; apibendrinimas bei analitinių rezultatų sintezė. Pirmojoje straipsnio dalyje aptariama mokomosios kompiuterinės programos samprata. MKP sąvoka apibrėžiama labai plačiai: MKP – tai kompiuterinės, ugdymui skirtos, programinės priemonės, apimančios įvairius programų tipus. MKP gali būti platinamos įvairiose laikmenose: kompaktinėse plokštelėse ir kitose skaitmeninėse laikmenose bei internete.Antrojoje straipsnio dalyje trumpai aptariamas MKP diegimo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose kontekstas. Pirmiausia apžvelgiama bendra IKT diegimo Lietuvos švietime strategija. Po to, naudojant evoliucinį keturių stadijų IKT taikymo švietime modelį, vertinama esama IKT integravimo į Lietuvos bendrąjį lavinimą situacija. Daroma pagrindinė išvada - šiuo metu mokyklų IKT taikymo vizija, planavimas, pedagogų kvalifikacijos raida ir aprūpinimas technine bei programine ranga yra pažengęs vienu etapu toliau nei edukologiniai IKT integravimo aspektai. Tai atskleidžia, jog bendrojo lavinimo aprūpinimo MKP strategija turi apimti ne tik MKP parengimą bei pristatymą mokykloms, bet ir kitų, susijusių su MKP diegimu, ugdymo sistemos aspektų pertvarkymų. Dalies pabaigoje aptariama Lietuvos MKP rinka. Apžvalga atskleidžia, jog ji yra fragmentiška ir nestabili, todėl reikia bendros strategijos, kuri padėtų sukoordinuoti įvairių institucijų bei asmenų darbus, užpildyt esamas spragas. Trečiojoje straipsnio dalyje pereinama prie pirmojo strateginio planavimo etapo. Išanalizavus svarbiausi interesų grupių lūkesčius, iškeliami svarbiausi mokykl aprūpinimo MKP tikslai: integruoti IKT ir MKP visas ugdymo sritis bei sukurti sąlygas moksleivių visaverčiam informaciniam raštingumui ugdyti; diegti MKP, kurios atitinka modernias ugdymo tendencijas bei aprūpinti mokyklas tik lietuviškomis MKP. Ketvirtojoje dalyje nagrinėjamas išorinis kontekstas: politinės, ekonominės, socialinės ir technologinės sąlygos bei tendencijos. Ši analizė atskleidžia svarbiausias galimybes ir pavojus.Išskiriami šie pagrindiniai faktai, suponuojantys galimybes sėkmingai aprūpinti bendrąjį lavinimą MKP: valstybinės politikos palankumas; atviro kodo politika; švietimo reforma; pastovus IKT diegimo valstybinis finansavimas; tarptautinis bendradarbiavimas; gerėjantis IKT prieinamumas ir gyventojų IKT raštingumas; kokybiškų žiniatinklio išteklių plėtra; pažangių mokymosi technologijų atsiradimas ir tarptautinių elektroninių mokymosi išteklių standartų sukūrimas. Pagrindiniai faktai, rodantys galimas kliūtis: per mažas valstybinis finansavimas, maža nacionalinė MKP rinka; skaitmeninė gyventojų atskirtis; „protų nutekėjimas“ bei šalies Bendrųjų programų ypatumai. Penktojoje dalyje nagrinėjami vidiniai švietimo sistemos ištekliai, procesai ir rezultatai. Aptariami faktoriai, turintys įtakos mokyklų aprūpinimui MKP. Analizė rodo svarbiausias sistemos stiprybes ir silpnybes. Ji atskleidžia, jog neveiksmingas dabartinis MKP diegimas iš esmės yra sąlygojamas neadekvačių išteklių bei neveiksmingų MKP diegimo procedūrų. Šeštojoje dalyje, remiantis ankstesnių analizių rezultatais, pateikiama „sėkmingos strategijos“ vizija bei aptariami ją apibūdinantys rodikliai. Mokyklų aprūpinimo MKP strategijos sėkmė siejama su dviem esminiais rezultatais: IKT naudojimas mokymui ir mokymuisi padeda gyvendinti švietimo reformą; mokyklų aprūpinimo MKP sistema yra stabili ir efektyvi. Septintojoje dalyje, remiantis analizių rezultatais bei pateikta vizija, išskiriamos devynios strateginės sritys, kuriose yra strategiškai svarbu išspręsti kylančias problemas bei pasiekti keliamus tikslus. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: IKT; Kompiuterinės programos; Mokomosios kompiuterinės programos; Mokymo turinys; Mokymosi turinys; Educational content; Educational software; ICT.

ENThe paper analyses the main present issues of the provision of Lithuanian general education with appropriate educational software and the introduction of these modern aids into teaching and learning. The introductory part describes the importance of the issue, explores its close relation with the national context and describes the analytical framework of the research. The second part provides the definition of the term "educational software". The third part analyses the national background of schools’ provision with educational software: policies and state of art of ICT in education, and the structure of Lithuanian educational software market. The fourth and fifth parts provide a comprehensive analysis of external and internal factors that influence the provision of schools with educational software. The last three parts provide a discussion and conclusions about the main aims and challenges of the introduction of modern learning aids into schooling practices. [From the publication]

• Komunikacija / Communication
• Edukologija / Education