Knowledge production in educational research and its conversion into innovation : theoretical and practical assumptions

LT[...] Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmojoje analizuojami mokslo žinių virtimo novacijomis proceso ypatumai, pateikiamas modifikuotas Skyrme (1999) žinių virtimo novacijomis modelis, kuriuo remiantis galima nusakyti disertaciniuose tyrimuose sukurtų edukologijos mokslo žinių virtimo novacijomis proceso ypatumus. Išryškinamos novatyvių žinių charakteristikos, taip pat galimos žinių sklaidos formos, keliai ir strategijos. Antrojoje straipsnio dalyje pateikiama empirinio tyrimo metodika, pagrindžiamas tyrimo instrumentas ir aptariama tyrimo eiga bei organizavimas. Empirinis tyrimas atliktas naudojant interviu metodą, kurio metu gauti duomenys apdoroti kokybinės turinio (content) analizės metodu. Trečiojoje dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, išryškinami žinių virtimo novacijomis proceso trikdžiai. Apibendrinant atliktą teorinę mokslo žinių virtimo novacijomis analizę ir empirinį šio proceso tyrimą, teigiama, jog edukologijos žinių virtimo novacijomis proceso ypatumams nusakyti tikslinga naudoti modifikuotą Skyrme (1999) žinių virtimo novacijomis modelį. Modelis susideda iš dviejų ciklų: žinių kūrimo ir novacijų sklaidos. Žinių kūrimo ciklo metu yra sukuriamos naujos žinios, kurios vėliau gali būti panaudojamos praktinėje veikloje ir tuo būdu virsti novacijomis. Dalis žinių nėra diegiamos praktinėje veikloje, o yra toliau naudojamos paties mokslo plėtrai. Žinių virtimas novacijomis įvyksta tuomet, kai žinios yra diegiamos praktinėje veikloje. Novacijos yra žinių proceso išdava. [...].Atliktas empirinis tyrimas išryškino, kad universitetuose sukurtos žinios yra skleidžiamos naudojantis šiomis sklaidos formomis: rašytinėmis (mokslinės ir populiarios publikacijos, mokomosios knygos ir pan.), verbalinėmis (žodiniai pranešimai konferencijose, seminarai, kursai, paskaitos ir kt.), bendradarbiavimu paremtomis (projektinė veikla, užsakomieji tyrimai). Jų virtimo novacijomis procesas vyksta tiesiogiai (disertacinio tyrimo metu ir pabaigus disertacinį tyrimą) arba per tarpininkus (pabaigus disertacinį tyrimą), remiantis racionaliąja/empirine ir normatyvine/perugdymo strategijomis. Skirtumas tarp disertacinio tyrimo metu ir pabaigus disertacinį tyrimą naudojamos racionaliosios/empirinės strategijos yra eksperimentavimo elemento nebuvimas pabaigus disertacinį tyrimą. Tyrimo metu buvo išryškinti išoriniai (finansinių išteklių) ir vidiniai (asmenybiniai ir novacijos savybių) trikdžiai. Aptikti vidiniai asmenybiniai žinių sklaidos trikdžiai buvo dvejopi: profesinės veiklos srities trikdžiai atskleidė, jog žinių virtimo novacijomis procesas nevyksta dėl to, jog šio proceso iniciatorius pakeičia veiklos sritį; kompetenciniai trikdžiai atskleidė tai, jog dažnai jauni specialistai jaučia profesinės patirties trūkumą, dėl ko žinių virtimo novacijomis procesas komplikuojasi. Novacijos savybių trikdžiai išryškino neigiamas sukurtų novatyvių žinių savybes: kompleksiškumą – kai jos pasirodė pernelyg sudėtingos diegimui, kokybę – kai paaiškėjo tam tikras jų nepilnumas, kitaip tariant, išryškėjo poreikis papildyti ir praplėsti sukurtas žinias, bei reikalingumą, kuris sukėlė abejonių dėl realaus praktikų poreikio sukurtoms novatyvioms žinioms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Novacijos; Novatyvios žinios; Universitetai; Universitetas; Žinių kūrimas; Innovation; Innovative knowledge; Knowledge production; Universities.

ENThe process of knowledge production in educational research and its conversion into innovation are analyzed in this paper, distinguishing the forms and ways of knowledge dissemination and strategies as well as highlighting the barriers arising in the process of knowledge conversion into innovation. The first part of this paper deals with the theoretical aspects of the process of knowledge conversion into innovation; the second part focuses on the research design. Research results are presented and analyzed in the third part. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Edukologija / Education