Contributions of non-government organisations to rural development in Lithuania

LTNors pilietinės visuomenės koncepcija nėra aiški ir pasižymi dviprasmybėmis, ji turi svarbų euristinį vaidmenį šiuolaikiniame akademiniame diskurse. Dauguma socialinių mokslų atstovų palaiko Tocąueville požiūrį ir teigia, kad egalitariniai įpročiai, savanoriškų asociacijų gausumas ir decentralizuotas valdymas skatina pilietinės demokratijos plėtrą. Nevyriausybinių organizacijų (toliau NVO) sektoriaus plėtra yra viena iš pagrindinių valstybės funkcijų tobulinimo galimybių, kadangi valstybė gali perleisti dalį savo funkcijų NVO sektoriui. Dauguma autorių nurodo, kad pilietinė visuomenė posovietinėse šalyse yra išskirtinai silpna, pasižymi žemu narystės ir dalyvavimo organizacijose lygiu. Tvirtinimas, kad pilietinė visuomenė Lietuvos kaime yra silpna ir NVO mažai dalyvauja demokratijos plėtroje bei gerinant gyvenimo sąlygas kaime, reikalauja pagrindimo ir paaiškinimo. Straipsnio tikslas -išanalizuoti NVO indėlį į demokratijos plėtrą ir gyvenimo sąlygų gerinimą Lietuvos kaime. Atliekant tyrimą buvo taikoma mokslinės literatūros analizė ir pusiau stuktūruotas interviu. 40 pusiau struktūruotų interviu buvo atlikta 8 Lietuvos kaimuose, kuriuose gyventojų skaičius yra mažesnis nei 2000. 8 kaimai buvo pasirinkti 5 Lietuvos apskrityse. Nors labiau detalus tyrimas ir analizė turėtų apimti daugiau Lietuvos kaimų, ypač tuos, kurie yra 5 likusiose Lietuvos apskrityse, galima daryti prielaidą, kad tie patys priežastiniai procesai išryškės ir kituose regionuose. Konkrečiame kaime pusiau struktūruoti interviu buvo atliekami su visų tame kaime esančių organizacijų vadovais ir 1-2 organizacijos nariais. Pusiau struktūruoto interviu klausimai buvo suskirstyti į klausimų blokus: 1) pagrindinės NVO įkūrimo priežastys ir istorija, pagrindiniai NVO tikslai ir reali veikla, sprendimų priėmimo procesas NVO.2) gyvenimo sąlygų sovietiniu laikotarpiu vertinimas, lyginant su dabartiniu laikotarpiu; 3) asmeninė prisijungimo prie NVO ir dalyvavimo NVO veikloje istorija, dalyvavimo NVO veikloje reikšmė konkrečiam informantui. Teorinėje straipsnio dalyje aptariama ribų tarp pilietinės ir nepilietinės sferų nustatymo sunkumai. Pilietinės visuomenės koncepcija paprastai yra tapatinama su idealiu tipu. Naudojant analizėje idealius tipus, ribų tarp atskirų socialinių sferų nustatymas ir palaikymas dažnai vyksta empirinio tyrimo sąskaita. Pilietinė visuomenė visada yra susijusi su kitomis diferencijuotomis sferomis, kurios turi tik joms būdingus teisingumo kriterijus ir joms būdingą apdovanojimų sistemą. Kitose veiklos sferose (ekonomikoje, politikoje, religijoje, šeimoje) sukurtos socialinės formos gali stabdyti arba skatinti pilietinės visuomenės plėtrą NVO turi teigiamą vaidmenį demokratijos stabilumui ir atlieka piliečių socializacijos, viešosios sferos, pasipriešinimo ir galios kontrolės bei interesų atstovavimo funkcijas. NVO gali būti klasifikuojamos į tris kategorijas: 1) nepelno arba trečiasis sektorius, pabrėžiant ekonominius aspektus (religinės ligoninės, mokyklos ir net privatūs universitetai); 2) pilietinė visuomenė, pabrėžiant nevyriausybinį organizacijų pobūdį (profsąjungos, profesionalios interesų grupės, darbdavių asociacijos ir dažnai politinės partijos); 3) asociacijos, kurios apima visus skirtingus piliečių telkimosi būdus, siekiant bendro (vietos bendruomenės, neįgaliųjų organizacijos) ir privataus intereso (sporto klubai, laisvalaikio veikla).Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kaimo gyventojai dažniausiai jungiasi į NVO arba asociacijas pagal gyvenamąją vietą (vietos bendruomenės centrai), lytį arba vedybinį statusą (moterų organizacijos, našlių klubas), amžių (bočiai, maironiečiai), laisvalaikio interesus (medžiotojų klubas, folkloro grupė, sporto klubas) ir ideologiją (Šauliai). Išskyrus vietos bendruomenes, kurios siekia gyvenimo sąlygų vietos bendruomenėje patobulinimo, dauguma kaimo NVO siekia privačių arba nepolitinių tikslų, t.y. susiję su kaimo gyventojų pomėgiais ir laisvalaikiu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dažniausiai NVO buvo įkurtos vieno ar keleto aktyvių asmenų, kurie dirbo vietos savivaldybėje, kultūros centre, mokykloje arba religinėje bendruomenėje. Dauguma vietos bendruomenių buvo įkurtos vietos savivaldybės pareigūnų iniciatyva t.y. „iš viršaus", tuo tarpu laisvalaikio asociacijos buvo sukurtos pačių vietos gyventojų iniciatyva, t.y. „iš apačios". NVO vadovai ir nariai pabrėžia, kad oficialiai deklaruojami organizacijos tikslai dažniausiai nėra pilnai įgyvendinami. Vietos bendruomenių vadovai ir nariai pabrėžia, kad pagrindinis vietos bendruomenės tikslas yra išsiaiškinti aktualiausias vietos bendruomenės problemas ir mobilizuoti vietos gyventojus jas spręsti. Vietos bendruomenių veikla yra orientuota į bendrą tikslą, t.y. vietos bendruomenės gyvenimo sąlygų pagerinimą. Laisvalaikio organizacijos yra labiau orientuotos į privatų tikslą, t.y. asmeninių poreikių tenkinimą. Net jeigu organizacija arba asociacija oficialiai buvo užregistruota, siekiant gauti finansinę paramą, dalyvaudami joje žmonės patenkina bendravimo ir savirealizacijos poreikius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaimo bendruomenė; NVO; Pilietinė visuomenė; Pilietinė visuomenė, NVO, bendruomenė; Civil society; Civil society, NGO, community; NGO; Rural community.

ENRecent years have witnessed a burgeoning interest in the concept of civil society and the boundary relations between civil and uncivil spheres. The focus of this paper is contributions of non-government organisations (NGOs) to democracy and rural development in Lithuania. The method of study is analysis of research literature and in-depth interviews. Forty in-depth interviews were conducted with leaders and members of NGOs in rural areas of Lithuania. The study concludes that NGOs contribute to democracy and rural development because of their citizen socialization, the public sphere and interest representation effect. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology