Public interest : problem of conceptualisation

LT[...] Straipsnyje siekiama išanalizuoti, kaip viešojo intereso kategorija yra suprantama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės bei Lietuvos nacionalinės teisės sistemose. Jame taip pat siekiama nustatyti viešojo intereso sampratų minėtose teisės sistemose panašumus ir skirtumus bei įvardyti esminius probleminius aspektus, susijusius su straipsnyje analizuojamos kategorijos sampratos teisėje apibrėžimu. [...] Viešojo intereso – kaip kažko, kas yra vertinga ir dėl to bendra visuomenei apskritai – idėja egzistuoja nuo senų laikų. Rašytinėje teisėje – tiek tarptautinėje, tiek ES, tiek ir nacionalinėje – galima rasti daugybę viešąjį interesą išreiškiančių sąvokų, pavyzdžiui, „viešieji interesai“, „valstybės interesai“, „bendri interesas“ ir kt., kurie ir lemia specifinius šių kategorijų sampratos bei turinio aiškinimus. Tačiau tai nėra pagrindinė viešojo intereso sampratos problema, kadangi yra aiškios jos sprendimo tendencijos – ir Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (ETT), ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra linkę minėtų kategorijų sampratos ir turinio prasme interpretuoti fundamentaliai skirtingai. [...] Pagrindinis problemiškiausias viešojo intereso sampratos aspektas yra jo neapibrėžtumas. Aiškindami viešojo intereso sampratą, teismai pateikia tik vertybinius kriterijus, kurie nors ir žymi viešojo intereso aiškinimo tendencijas, bet aiškiai nėra pakankami nustatant viešąjį interesą kiekvienu atveju naujų aplinkybių kontekste.Nuorodos į „socialinį teisingumą“, „pagrindinius visuomenės interesus“ ar „konstituciškai svarbų tikslą“ pasako ne ką daugiau nei pati „viešojo intereso“ sąvoka jo praktinio panaudojimo prasme ir reikalauja tolesnio jų pačių aiškinimo. Viešojo intereso sampratos teisėje neapibrėžtumą lemia ir tai, kad viešasis interesas gali būti suprantamas daugybe aspektų. Kaip rodo teismų praktikos analizė, net ir apribojus šios kategorijos sampratos analizę teisinio požiūrio aspektu, viešojo intereso tyrimą neabejotinai galima toliau skaidyti į daugybę aspektų požiūrio dimensijos viduje, pavyzdžiui, proceso, daugumos, naudos, bendro intereso, bendrų vertybių, funkcinį. Nei EŽTT, nei ETT, nei galiausiai Konstitucinis Teismas nepaaiškina, kokius viešojo intereso sampratos aspektus kokiose situacijose derėtų akcentuoti ir kaip atlikti viešojo intereso analizių įvairiais aspektais rezultatų sintezę. Ir vis dėlto nacionalinis įstatymų leidėjas, o ES teisės sistemos ribose – valstybių narių nacionalinis įstatymų leidėjas bei ES teisėkūros institucijos, disponuoja prerogatyva atskirose srityse nustatyti viešojo intereso ribas bei geriausią šios vertybės tenkinimo būdą. Tuomet, kokiais kriterijais remdamiesi minėtieji viešojo intereso ribų ir patenkinimo būdų nustatymo prerogatyva disponuojantys subjektai – pirmiausiai tai ne kas kita, o apibrėžtos žmonių grupės – šią savo teisę įgyvendina? Vienas iš galimų atsakymų – diskrecija. Kitaip tariant, nesant objektyvių taisyklių, taikoma konkretaus asmens individualių vertybių bei kriterijų sistema. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisinis reguliavimas; Viešasis interesas; Legal regulations; Public interest.

ENThe article aims to disclose the problem of defining the concept of public interest in law. A brief review of public interest history is followed by a description of major scientific approaches and theoretical typology of public interest conception. Three subsequent structural parts focus on the legal approach and are based on written law and respective case law analysis; the concept of public interest is revealed within the legal systems of the European Convention on Human Rights, EU law and national law of Lithuania. Finally, the article provides generalized results of the analysis presented in the previous parts as well as a review of similarities and differences of public interest in all three mentioned systems of law and identifies the problem of the public interest conception established in law. [From the publication]