"To be of use for your own country" - missionary identity of the Lithuanian transmigrants

LTPagrindinis šio straipsnio tikslas – grįžtamosios migracijos procesuose apčiuopti ir išskirti repatrijuojančiųjų į Lietuvą misionieriškojo identiteto modelio kontūrus posovietinėje visuomenėje. Darbas paremtas 2002-2005 m. atliktų antropologinių lauko tyrimų duomenimis, naudojant dalyvaujantįjį stebėjimą bei atliekant pusiau struktūruotus interviu su potencialiais ir faktiniais repatriantais tiek JAV (Ilinojaus ir Mičigano valstijose), tiek ir Lietuvoje (Vilniuje ir Kaune). Taip pat buvo atlikti focus grupės tipo interviu su skirtingų kartų repatriantų atstovais, grįžusiais ar atvykusiais į Lietuvą iš JAV, Kanados, Australijos, Argentinos ir Didžiosios Britanijos, tuo sukaupiant duomenų apie grįžtančiųjų prisitaikymo pokomunistinėje visuomenėje procesus. Teorinį straipsnio pagrindą sudaro sociokultūrinio identiteto paradigmų aptarimas ir taikymas lietuvių repatriantų atvejo analizei. Ypatingas dėmesys kreipiamas į identiteto ir vietos santykio sklaidą. Remiamasi James Clifford atlikta deteritorializuoto ir reteritorializuoto identiteto paradigmų analize. Identiteto politikos konceptualizavime išryškŗja iš „identitetų depozitoriumo“ (Manuel Castells terminas) išskirtas simbolinio kapitalo dŗmuo, kuris tam tikrais atvejais atlieka priskirtinumo, straipsnio atveju, priskirtinės kultūros vaidmenį, kuris ilgainiui gali išsirutulioti į misionieriškas praktikas. Jonathan Hill ir Thomas Wilson išgrynina skirtį tarp identiteto politikos (identity politics) ir identiteto valdymo (politics of identity), kuri pasitarnauja analizuojant ir tarpusavyje priešpastatant „tikro lietuviškumo“ kaip repatriantų identiteto modelį ir „vietinės patirties turėjimo“ kaip vietinių Lietuvos gyventojų identiteto modelį.Misionieriškasis identitetas yra diasporoje iškristalizuotų identiteto strategijų „grįžti į Lietuvą, kai ji bus laisva nuo komunizmo“ visuma, kurios ašis – „būti naudingam savo tėvynei“. Bandant atsakyti į klausimą, kaip veikia šitoks identiteto modelis, kaip ir kiek jis padeda identiteto politikai skleistis, paaiškėja, kad tokiu moraliniu imperatyvu vedini diasporos lietuviai (arba lietuvių kilmės amerikiečiai), tapę repatriantais (arba atvažiavusiais į „tėvų-protėvių žemę“) entuziastingai, nelyginant misionieriai, diegia diasporoje iškristalizuotus lietuvių kultūros standartus bei patį lietuviškumą skleidžia kaip „tikrą ir nesugadintą“, kaip būtiną „komunizmo nuniokotoje“ šalyje. Skirtingose socialinėse nišose, įskaitant Parlamentą ir Prezidentūrą, pasinaudojama repatriantų profesiniais įgūdžiais, pilietinio dalyvavimo žiniomis, moralinėmis savybėmis. Kita vertus, vietinių gyventojų repatriantai sutinkami juos stigmatizuojant ir sustereotipinant kaip svetimus, kaip „amerikonus“ ir pan. Atsidūrę lyg ir savojoje, pažįstamoje kultūroje repatriantai, jau nekalbant apie atvažiavusiuosius, patiria akultūracijos iššūkių. Jų misionieriškasis identitetas užaštrina socializacijos (arba resocializacijos) pokomunistinėje visuomenėje stygių. Repatriantų akultūracijos į pokomunistinę visuomenę problemos: „užsieniečių statusas“, „netikrumas dė pilietybės“, sovietinės blato ir kt. socialinio paveldo formos, taip pat korupcija ir biurokratija konfliktuoja su misionierišku „būti naudingam tėvynei“ imperatyvu ir dažnai reemigrantui tampa skaudžia jo asmeninio identiteto krize.Tuo palaikomas diasporoje įsigytas ir nuolat praktikuotas identiteto dvilypumas, t.y., priklausymas dviems šalims, paprastai išreiškiamas identitetu per brūkšnelį (hyphenated identity), pvz., lietuviškasis amerikietis (Lithuanian-American). Būtent taip atsitinka ir Lietuvoje, kai sugrįžusieji tebesijaučia dvilypiai, pvz., „lietuviais iš Amerikos“, tuo priklausydami tiek sugrįžimo, tiek ir diasporos šaliai. Sėkmingos akultūracijos atvejais grįžusieji suderina savo profesinę ar kitokią veiklą su misionierišku entuziazmu, ją juo papildo, ir tuo būdu tampa lojaliais namiškiais Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Identitetas; Lietuviai transmigrantai; Misionieriškas tapatumo modelis; Misionieriškasis identiteto modelis; Tapatumas; Tautinis tapatumas; Transmigrantai; Identity; Lithuanian transmigrants; Missionary model; National identity.

ENThe aim of the article is to delineate the profiles of the missionary model of the Lithuanian national identity shared by the Lithuanian transmigrants, in particular of those expatriate refuges and their offspring, who at the end of the World War II fled away from the Communist regime to the West. Most of these political wave émigrés had underwent strong moral imperative "to be of use to Lithuania" which became crystallised into strong missionary like identity politics "to come back to Lithuania when it will be free of Communism". Missionary identity is a bulk of identity strategies coined in diaspora and transplanted back to home-country. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology