Export development strategy and economy of Lithuania : the qualitative approach

LTStraipsnyje išanalizuotas Lietuvos eksporto plėtros strategijoje numatytų veiksnių tinkamumą sparčiam ir tvariam Lietuvos pramonės vystymuisi, Visapusiškai ištiriama Eksporto plėtros strategija, joje nustatyti veiksniai, darantys įtaką pramonės įmonių eksportui bei šių veiksnių atitikimą Lietuvos sąlygoms. Ištitirama mokslinė literatūra eksporto politikoje, Eksporto plėtros strategija, 130 pramonės įmonių vadovų nuomonė eksporto politikos klausimais. Siekiant identifikuoti pagrindinius socialinio ekonominio vystymosi veiksnius Lietuvos eksporto politikoje, šiame darbe yra išryškintas valstybės vaidmens svarbumas pereinamosios ekonomikos laikotarpiu (Lietuva) bei ilgalaikio planavimo instrumentų nepakeičiamumas užtikrinant visuomenės tobulėjimą. Darbe analizuojamas Lietuvos Eksporto plėtros strategijos 2009–2013 metams tinkamumas Lietuvos sąlygomis atsižvelgiant į šalies ūkio poreikius. Siekiant įvertinti socialinį bei ekonominį Strategijos aktualumą ir tinkamumą, darbe atliktas originalus empirinis tyrimas apklausiant 130 didžiausių Lietuvos pramonės įmonių vadovus. Sociologiniai metodai, naudojami ir kitose Europos Sąjungos šalyse, sudarė prielaidas parinkti 130 pramonės įmones pagal reikšmingumą šalies ekonomikai. Išsami mokslinės literatūros analizė Lietuvos eksporto politikoje leido palyginti Lietuvos pramonės vadovų nuomonę su Strategijoje numatytais veiksniais. Visos tiriamojo darbo sudedamosios dalys yra nuoseklios ir pagrįstos loginiu ryšiu. Tiriamojo darbo rezultatai yra aiškiai ir nuosekliai apibendrinti bei pateikti lentelių ir grafikų pavidalu. Išanalizavus Lietuvos eksporto plėtros strategiją, mokslinę literatūrą bei atlikus originalų empirinį tyrimą, išskirti veiksniai, darantys vienokią ar kitokią įtaką šalies eksporto įmonėms.Galima pastebėti dominuojančius veiksnius, svarbius vykdant eksportą. Tokia analizė sudarys prielaidas išryškinti aktualiausius ir svarbiausius faktorius pramonės įmonių eksporto veikloje. Remiantis moksline literatūros analize bei didžiausių pramonės įmonių vadovų nuomone, galima palyginti ir įvertinti Lietuvos Eksporto plėtros strategijoje įvardijamų veiksnių įtaką eksportui bei jų atitikimą tikrovėje bei Lietuvos sąlygoms. Palyginus pramonės įmonių vadovų ir mokslo literatūroje nagrinėjamus aktualiausius veiksnius, galima bus įvertinti, kaip Lietuvos Eksporto plėtros strategija atitinka įmonių vadovų lūkesčius. Pagrindinės išvados: 1) Lietuvos Eksporto plėtros strategija parengta pagal nustatytinę metodologiją, tačiau menkai atitinka nustatytinės metodologijos nuoseklumo, kompleksiškumo, logiškumo principus; 2) Strategijoje atlikta SSGG analizė yra nesisteminė, nevisapusiška, netinkamai įvertinama objektyvi tikrovė, veikianti Lietuvos pramonės eksportą; 3) Strategijoje numatytos priemonės menkai atitinka aplinkos vertinimus, taip pat Strategijos priemonės yra nukreiptos tik į vadybinį veiksnį, ignoruojant ekonominius, socialinius, technologinius, politiniusinstitucinius veiksnius; 4) Palyginus Lietuvos Eksporto plėtros strategijoje numatytas pramones, 130 pramonės įmonių vadovų apklausa bei mokslinės literatūros analize, galima teigti, kad Strategijoje nustatytos priemonės labiau yra šabloninio pobūdžio negu nukreiptos į bendrų sąlygų gerinimą. 5) Valstybės institucijoms ir įstaigoms trūksta strateginio mąstymo įgūdžių, prioritetų pasirinkimo gebėjimų bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eksporto plėtros strategija; Industrinės įmonės; Lietuvos ekonomika; Economy of Lithuania; Export development strategy; Industrial companies.

ENPurpose – To research the factors of Export development strategy of Lithuania. Approach – In the article is made analysis of theoretical literature, analysis of the official political document - Export Development Strategy of Lithuania, and the qualitative interview design of 130 leaders of industrial companies of Lithuania is used. Findings – The main factors making main influence for Lithuania social economical development of Lithuania are identified. These factors are identified in economical, political and institutional, managerial, social, informational, technological, geographical, financial and law fields. The non-complience of political documents and needs of industry of Lithuania is identified. Research limitations / implications – Research is done as Lithuania case study, the interview is made during the period of economical recession. Practical implications – The results of research could be implied for creating social technologies for rising social economical development of Lithuania, as well as for development of Export Development Strategy of Lithuania. Originality / Value – In the article is researched the main factors of Export Development Strategy of Lithuania influencing industrial development of Lithuania using qualitative research approach for first time. [From the publication]