"Brain drain" in country in-transition : paradox of higher education

LTVykstant tarptautiniams darbo rinkos liberalizavimo procesams, Lietuva susiduria ne tik su emigracijos, bet ir su ypač aktualia protų nutekėjimo problema. Tai reiškia, kad nerasdami savo lūkesčius patenkinančios darbo aplinkos, šalį palieka geriausi įvairių sričių specialistai, šitaip mažėja Lietuvos intelektinis kapitalas. Tuo tarpu būtent nuo šios produktyviausios visuomenės dalies efektyvaus panaudojimo priklauso bendro šalies gyvenimo lygio augimas ir socioekonominių šalies problemų sprendimas. Protų nutekėjimas atsiranda veikiant aukštos kvalifikacijos darbuotojų, mokslininkų, studentų migracijos traukos ir stūmos faktoriams. Straipsnio autorių naudojama protų nutekėjimo tyrimo metodologija remiasi „svarstyklių“ principu. Šis principas akcentuoja, kad individai, prieš priimdami migracijos spendimą, pasveria gimtosios šalies ir užsienio šalių aplinkos veiksnius, remdamiesi savo „gero gyvenimo“ samprata, vertybėmis ir turima kompetencija. Šis metodologinis požiūris papildo užsienio mokslininkų naudojamą „traukos-stūmos“ veiksnių sistemą, kadangi įvertina ne tik užsienio šalių aplinkos veiksnius, traukiančius emigruoti, bet ir atsižvelgia į individualių aukštos kvalifikacijos specialistų poreikius bei kompetenciją. Nors protų nutekėjimas ir jo pasekmės besivystančioms šalims yra pasaulinio lygio problema, šio straipsnio tikslas buvo analizuoti protų nutekėjimo fenomeną pereinamojo laikotarpio šalyje bei atskleisti protų nutekėjimo ir vis didėjančios aukštojo mokslo kokybės tarpusavio ryšį.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis išsilavinimas; Aukštasis mokslas; Pereinamojo laikotarpio šalis; Pereinamosios šalys; Protų nutekėjimas; Brain drain; Country in-transition; Higher education.

ENThe article analyses the phenomenon of „brain drain“ and its relations to higher education in a country in-transition. The positive and negative impacts of higher education in country in-transition on country‘s economy are discussed. A link between the rising quality of higher education and increasing amount of „brain drain“ is described as a paradox of higher education. The actions that must be taken by country in-transition in order not only to sustain its potential, but to increase it while remaining open to the world, are highligthed. The article consists of two parts. In the first part „brain drain“ phenomenon analysis is provided, the second part is dedicated to discussion of international dimensions of „brain drain“, the third part is related to causes and consequences of „brain drain“ and in the fourth part the relationship between „brain drain“ and higher education is discussed. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology