Service university development encountering Lithuanian idealist & rationalist norm legacies

LT[...] Straipsnyje sugretinamos Lietuvos aukštajame moksle aptinkamos idealistinė ir racionalistinė tradicijos bei tarptautinės Paslaugų universiteto vystymosi kryptys, bandoma apsvarstyti šių tradicijų ar normų pasekmes šalies šiuolaikinio aukštojo mokslo politikai. Daroma prielaida, jog rinkos racionalizmas taps dominuojančiu nepriklausomu kintamuoju. Galima daryti prielaidą, jog Lietuvoje pastebimi tradicijų ir normų neatitikimai. Pirmiausiai egzistuoja „akademinė įtampa“ tarp Humboldt'o tradicijos ir racionalistinės tradicijos, nustatant autonomijos ir individualios institucijos akademinės laisvės santykį. Tačiau abiejų grupių požiūris gali sutapti, kai kalbama apie stiprios valstybės, prisiimančios finansinę atsakomybę už universitetą, poreikį. Taigi bus atvejų ir kai šios normos konfliktuos, ir kai jų požiūriai sutaps. Viena vertus, įtampa tarp šių grupių iš esmės kyla dėl skirtingų – idealistinių bei racionalistinių – požiūrių į esmines vertybines nuostatas; kita vertus, nesutarimai kyla ir materialesnių interesų sferoje. Pastebima, jog kartais vertybiniai argumentai naudojami subjektyvesniems ir žemiškesniems interesams užmaskuoti. [...] Aukštojo mokslo politiką ir jos vykdymą įtakojantys subjektai, esantys už griežtų akademinės bendruomenės ribų, yra neakademinis personalas, valstybės biurokratai, studentai, verslo bendruomenės ar politinės partijos. Visi jie pasižymi racionalistine orientacija, į aukštąjį mokslą žiūrėdami kaip į instrumentą siekti savų tikslų, tačiau jų požiūris į optimalų Lietuvos aukštojo mokslo organizavimą bei produktą nesutampa.Biurokratai, kairieji politikai, neakademinis universiteto personalas, dalis profesorių, dvasininkija yra už valstybės atsakomybę bei kišimąsi. Kita grupė – centro bei dešinieji politikai, kai kurie profesoriai ir valdžios pareigūnai, studentai bei verslo bendruomenės korifėjai pasisako už institucinę autonomiją ir rinkos poreikių tenkinimą. Galima daryti prielaidą, jog racionalistinė komunistinė tradicija, vis dar turinti gilias šaknis Lietuvos terciariniame ugdyme bei politikų mintyse, gebės pritaikyti Lietuvos aukštąjį mokslą ir jo paslaugas vietos bei globalios rinkos poreikiams greičiau, nei tai vyks Vakarų šalyse, išskyrus Jungtinę Karalystę. Tiek rinkoje, tiek komunizme racionalistinė logika yra tokia pati, todėl panašu, kad ateityje rinka žvelgs į Lietuvos universitetą kaip į įrankį, kuriantį naujas žinias, naujas kompetencijas, leidžiantį išlikti konkurencingiems greit kintančioje globalioje rinkoje Svarbu pažymėti, jog Lietuvos unikalumas glūdi ir jos kultūroje (atstovaujamoje ir Bažnyčios) bei visuomenės sąmoningume, kai kalbama apie nacionalinį identitetą. Visa tai gali paskatinti Lietuvos vyriausybę aktyviau remti humanitarines programas ir bazinius humanitarinius dalykus, dėstomus svarbiausiose šalies institucijose. Taigi galime daryti prielaidą, jog Lietuva pasižymi specifinėmis istorinėmis bei kultūrinėmis tradicijomis, kurios įgalina kurti Paslaugų universitetą, išlaikantį akademinę kokybę. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Idealistinė universitetinė tradicija; Paslaugų universitetas; Žinių įmonė; A knowledge enterprise; Idealist university norms; Service university.

ENUniversities internationally seem to be in a state of deep transition. Recruitment, financing and relationships with various user groups show a transitory tendency. One image of "new" universities emerging is the Service University. Viewing it as a Weberian ideal type, this university's mission, production of knowledge and ways of organizing learning for students - as well as its governance, organization and management are increasingly functions of the competence needs of a global knowledge economy. However, this converging trend internationally is significantly modified by specific university traditions of different countries and cultural regions. In the western world, there have, broadly speaking, been three dominant norm traditions of university development; the idealist German/Humboldt-tradition, the pragmatic/American tradition and the rationalist/Communist tradition. In the latter the ideological and economic needs of the State set the agenda for the university's organization and production, to some degree modified by pre- Communist traditions. [...] Hence, it is assumed that Lithuania has specific historical and cultural conditions for being able to develop a Service University with academic quality - while less fortunate nations may lose the university as an institution and be left with a knowledge enterprise. The knowledge enterprise is not admitting responsibility for research and learning about basic human values, democracy and civilisation. It is a tool for profit-making. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Edukologija / Education