LTStraipsnyje pristatomi konkretaus studentų kompiuterinio raštingumo tyrimo rezultatai (N=1004), parodantys tiriamųjų faktinio kompiuterinio raštingumo ir lytiškumo stereotipų raiškos ypatumus. Tyrimas atskleidžia studentų ir studenčių populiacijoje vyraujančius labai ryškius ir moteris diskriminuojančius lytiškumo stereotipus kompiuterinio raštingumo aspektu. Jų giluminę kultūrologinę prigimtį liudija tai, kad merginos ir vaikinai lytiškumo stereotipų klausimu mąsto vienodai konservatyviai. Remiantis socialinės psichologijos teorija bei lytiškumo studijomis (Women Studies, Gender Studies), pagrįstai galima teigti, jog būtent konservatyvūs lytiškumo stereotipai greta kitų veiksnių prisideda prie to, kad projektuojama ir faktiškai kuriama diskriminacinė lygias lyčių galimybes pažeidžianti psichosocialinė realybė. Straipsnyje aptariamos kompiuterinio raštingumo raiškos tendencijos lytiškumo atžvilgiu tiek pasauliniame, tiek šalies kontekste. Parodoma, kad informacinių technologijų kūrimo ir įsisavinimo istorijoje lyčių lygybės būta mažai. Pabrėžiama, jog šiuolaikinių technologijų ištakos istoriškai asocijuojasi su kariuomene, jos poreikiais ir militaristiniais tikslais, todėl technologijos, ypač aukštosios, neretai visuomeninėje sąmonėje tapatinamos su vyriškumu. Akcentuojama, jog informacinių technologijų plėtros kontekste ypač reikšminga tampa lyčių lygybė kompiuterinės kompetencijos srityje. Parodoma, jog pastaruoju metu išsivysčiusiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai liudija, kad lyčių skirtumai kompiuterinių technologijų srityje pamažu mažėja. Deja, apskritai iki šiol technologijose dominuoja vyrai, visuotinai pasireiškia moterų, kaip neišmanančių technologijų, stereotipas.Straipsnyje pabrėžiama, jog ugdymo įstaiga yra viena pagrindinių asmenybės socializacijos instancijų. Jei švietimo sistemoje ar konkrečioje ugdymo įstaigoje atvira arba latentine forma lytiškumo stereotipai, diskriminacija dėl lyties pasireiškia, tai tokia situacija socialinio išmokimo mechanizmų dėka yra ydingai perduodama iš kartos į kartą. Siekiant ištirti lytiškumo stereotipų raišką tiriamojoje studentų populiacijoje, buvo apsispręsta konstruoti autorinį klausimyną. Jį konstruojant, buvo remiamasi teoriškai jau žinomomis idėjomis ir empiriškai patvirtintais faktais apie lytiškumo stereotipų turinį, kuris paprastai susiklosto profesijos ir institucinio mokymosi kontekste. Buvo remiamasi hipotetine prielaida, jog moterims bus projektuojamos tam tikros visuomeniškai ir pedagogiškai mažiau vertingos charakteristikos, kaip tai lytiškumo stereotipuose yra tipiška. Faktorinės analizės metodas parodė teoriškai (tiek apskritai, tiek iškeltos hipotetinės prielaidos požiūriu) prasmingą skalės kintamųjų statistinio sąryšio struktūrą, o pateikti psichometriniai rodikliai įtikinamai rodo skalės psichometrinį tinkamumą. Klasterinės analizės (Cluster Analysis) metodu buvo atlikta respondentų statistinė klasifikacija. Kadangi tiriamųjų ir klasifikuojamų objektų skaičius pakankamai didelis, buvo pasirinkta k - Means (k - klasterių skaičius) klasterinė analizė. Tyrimo metu buvo identifikuoti ir apibūdinti faktiškai egzistuojantys studentų tipai pagal nuomonę apie lytiškumo stereotipus kompiuteriniame raštingume. Tokių pagal požymio raišką „grynų“ statistinių grupių kokybinis apibūdinimas bei šių grupių nuošimčio bendrojoje populiacijoje nustatymas yra esminė informacija, kuria remiantis galėtų ir turėtų būti optimizuojamas bei efektyvinamas kompiuterinio raštingumo ugdymo procesas.Tyrimu nustatyti dideli skirtumai tarp vaikinų ir merginų faktinio kompiuterinio raštingumo kokybės bei konservatyvių lytiškumo stereotipų raiškos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kompiuterinis raštingumas; Lytiškumo stereotipai; Studentai; Computer literacy; Gender stereotypes; Students.
ENArticle presents the most significant results of the empirical research (N=1004) into the relation between students’ computer literacy and expression of gender stereotypes. The study showed the very strong gender stereotypes, existing in the university students’ population, related to computer literacy discriminating women. The fact that both female and male students are equally conservative regarding the issue of gender stereotypes suggests that the latter have deep cultural roots. Based on the theory of Social Psychology and Women/ Gender Studies, it can be argued that the conservative gender stereotypes along with other factors contribute to projecting and actually creating the discriminating psychosocial reality, which violates equal gender rights. Big differences on male and female factual computer literacy quality and expression of gender stereotypes stated in our research can be assessed as a negative social practice, which should be considered by educational policy specialists. [From the publication]