LTStraipsnyje pristatomas moterų konkurencingumą ir įsidarbinimo galimybes sąlygojančių psichosocialinių veiksnių tyrimas. Buvo palygintos dviejų kontrastinių tiriamųjų grupių, 116 dirbančių ir 373 darbo neturinčių moterų, psichosocialinės nuostatos – požiūris į karjeros ir šeimos vaidmenų suderinimą, asmeninės profesinės patirties refleksija ir pristatymas, profesinio tobulinimosi motyvacija, ryžtingumas ir nepriklausomybė atliekant užduotis, pasitikėjimas savimi, bendravimo stilius, elgesys ir savijauta pokalbyje su darbdaviu. Nustatyti skirtumai tarp tiriamųjų grupių leido atskleisti moterų įsidarbinimo ir konkurencingumo požymius. Tyrimas atskleidė, kad dirbančios respondentės daugiau nei nedirbančios skiria dėmesio įvairioms profesinio tobulinimosi formoms, yra plačiau įsitraukę į socialinius ir informacinius tinklus, linkusios įsidarbinimo sėkmę sieti su pačių žmonių iniciatyvumu. Nedirbančios moterys svarbesnį vaidmenį sėkmingai įsidarbinant priskiria įdarbinimo įstaigoms, yra linkusios savo sėkmę sieti ir nesėkmių priežasčių ieškoti besikreipdamos į išorinius faktorius. Tyrimo rezultatai parodė, jog dirbančios moterys dažniau bandė pradėti savo verslą. Nedirbančios moterys yra linkusios pateisinti asmeninės profesinės karjeros paaukojimą vardan šeimos interesų. Moters autonomiškumas bei savarankiškumas yra svari prielaida sėkmingai integruojantis į darbo rinką. Ugdyti aktyvias, o ne pasyvias darbo proceso darbuotojas, – tai yra viena iš moterų profesinio konkurencingumo lavinimo ir įsidarbinimo gerinimo strategijų.Reikšminiai žodžiai: Konkurencingumas; Moterys; Profesinis konkurencingumas; Profesinė karjera; Psichosocialinė situacija; Visą gyvenimą trunkantis mokymasis; Įsidarbinimas; Įsidarbinimo galimybės; Competitiveness; Employability; Lifelong Learning; Lithuania; Professional career; Professional competitiveness; Psychosocial situation; Women.
ENThe paper presents a survey of psychosocial factors determining women’s competitiveness and employment opportunities. The survey compares the psychosocial attitudes of two contrastive groups, 116 employed and 373 jobless women, towards reconciliation of career and family responsibilities, their reflection and presentation of personal professional experience, motivation of professional development, resolution and responsibility when performing tasks, self-confidence, communication style, behaviour and feelings at a job interview. The established differences between groups enabled identifying the features of women’s employment and competitiveness. The survey revealed that employed respondents pay more attention to various forms of professional development than jobless respondents, the former are more widely involved in social and informative networks and tend to relate employment success to the initiative of individuals. Jobless women attribute a more important role to employment agencies when finding employment, and tend to relate their success or reasons of failure to external factors. Survey results showed that employed women more often attempted to start their own business. Jobless women tend to justify the sacrifice of personal professional career by family interests. A woman’s autonomy and independence are a weighty precondition for a successful integration in the labour market. Developing active rather than passive participants of the work process is one of the strategies of the development of women’s professional competitiveness and improvement of employment opportunities.