Литовский Достоевский ретроспективным взглядом : к проблеме восприятия историко-литературных текстов

• Lithuanian Dostoevsky in retrospection: on problem of perception of historical literary texts
• Retrospektyvus žvilgsnis į lietuvišką Dostojevskį: literatūrinių istorinių tekstų suvokimo problema

LTStraipsnyje analizuojama E. Červinskienės studija Dostojevskis – gretinama pirma (1971 m.) ir antra (2004 m.) laida. Trumpai apžvelgiama F. Dostojevskio ir jo kūrybos recepcija carinėje bei sovietinėje Rusijoje, pabrėžiama, kad pagrindinė jo kūrinių tema – asmens laisvės vs nelaisvės problema – buvo menkai svarstyta dėl SSRS cenzūros, kuri keletą dešimtmečių ribojo kai kurių jo tekstų leidybą bei tyrinėjimus. Totalitarinės valstybės vykdytos ideologinės kultūros politikos rekonstrukcija išryškina tuometinę kūrybos nelaisvę ir literatūros tyrinėjimų konjunktūrą. Lietuviškos knygos apie Dostojevskį savitumas atsiskleidžia lyginant su kitais sovietinio laikotarpio istoriniais tekstaisapie jį. Tekstinė analizė atskleidžia Sibiro tremties (katorgos) – kaip rusų rašytoją ir jo kūrybos tyrinėtoją lietuvių literatūrologę vienijančio dėmens – svarbą nagrinėjamos knygos patosui ir rašytojo asmenybės interpretavimui. Cituojamos medžiagos parinkimas, kompozicija ir komentavimas atskleidžia knygoje Dostojevskis esantį asmens laisvės teigimą ir tuometinės santvarkos delegitimavimo lygmenį. Daroma išvada, kad šis lietuviško literatūrinio istorinio teksto apie Dostojevskį ypatumas yra esminis, sprendžiant savitos E. Červinskienės studijos žanro problemą, ir leidžia ją priskirti prie literatūros apie literatūrą tekstų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūros istorija; Komparatyvistika; Etinis ir ideologinis angažavimasis.

ENThe article analyses E. Červinskienė’s study Dostoevsky – comparing the first (1971) and the second (2004) editions. It gives a brief overview of reception of Dostoevsky and his creative work in the tsarist Russia and in the Soviet Russia underlining that the main theme of his works – the problem of the individual’s freedom vs. non-freedom – was little considered because of the USSR censorship which for several decades limited publication of and research into some of his texts. Reconstruction of the ideological culture policy of the totalitarian state highlights the then cultural captivity and the condition of literary studies. The peculiarity of the Lithuanian book about Dostoevsky becomes prominent as compared to other historical texts of the Soviet period about him. Text analysis reveals the importance of the exile to Siberia (katorga) – as an element uniting the Russian writer and the Lithuanian literary researcher studying his creative work – for the pathos of the book and Interpretation of the writer’s personality. Selection of quotations, composition and comments reveal the assertion of the individual’s freedom and the level of delegitimisation of the then system in the book Dostoevsky. This leads to a conclusion that this peculiarity of the Lithuanian literary historical text about Dostoevsky is essential in solving the problem of genre of the peculiar study by E. Červinskienė and allows attributing it to literary texts about literature.