Gender dimension in the process of social change

LTAtkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nauju socialinių mokslų tyrimo objektu tapo lyties socialinis įprasminimas. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti moterų ir vyrų padėties bei visuomenės nuostatų lyčių atžvilgiu raidą socialinės kaitos procese, įvertinant subjektyvių veiksnių įtaką. Darbe nagrinėjama socialinių lyčių skirtumų, Lietuvos gyventojų nuostatų kaita bei valstybės politikos įtaka šiems procesams. Pirmieji lyčių padėties tyrimai parodė, kad moteriškoji lytis buvo žymiai nepalankesnėje padėtyje nei vyriškoji. Dėl to susiformavo valstybės politika lyčių atžvilgiu. Šie procesai susipynė su didžiuliais socialiniais pokyčiais. Socialinė kaita nevienodai paveikė moteriškąją ir vyriškąją lytį. Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos modernėjo. Valstybinė lygių galimybių politika plėtojosi trimis kryptimis: pradėtas kurti nacionalinis moterų skatinimo institucinis mechanizmas; sukurta moterų pažangos programa ir jos įgyvendinimo planas; įkurta moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolės tarnyba. Tačiau esminės pažangos nebuvo pasiekta. Politinės ir socialinės kaitos laikotarpiu lyties perspektyva nebuvo integruota į pagrindines politikas. Moteriškoji lytis išlieka nepalankesnėje padėtyje. Perėjimas nuo moterų skatinimo politikos prie lygių galimybių įgyvendinimo politikos buvo per ankstyvas. Lyties dimensijos integravimas į valstybės politiką buvo nesėkmingas, įsivyravo lyties neutralumo principas, ypač būdingas teisėkūrai, kuris įneša į socialinius procesus daugiau žalos, negu naudos.Reikšminiai žodžiai: Lytis; Lyčių lygybė; Lyčių skirtumai; Lyčių vaidmenys; Socialinės kaitos procesas; Šeimos politika; Family Policy; Gender; Gender Equality; Gender Roles; Gender differences; Social change process.

ENAfter the restoration of Lithuanian independence, the social meaning of gender became the object of social research. The goal of this article is to analyse the development of the status of women and men as well as society’s attitudes with respect to the genders in the process of social change, taking the influence of subjective factors into account. This study examines the change in gender differences and the attitudes of the Lithuanian population, as well as the influence of state policy on these processes. The first studies on gender status showed that the female gender was in a significantly less favourable position than the male. This led to the formation of a state policy in regard to gender. These processes became intertwined with significant social changes. Social change has affected the female and male genders differently. The value orientations of the Lithuanian population have become more modern. The state policy on equal opportunities has developed along three lines: a national institutional mechanism for the advancement of women was begun; a programme for women’s progress was created, as well as an action plan for its implementation; and a service for the control of gender equality was founded. However, substantial progress has not been made. During the period of political and social change, the gender perspective was not mainstreamed into key policies. The female gender remains disadvantaged. The shift in the state policy from promotion of women to implementation of equal gender opportunities was premature. The integration of gender dimension into state policy was unsuccessful and the gender neutrality principle has become prevalent, especially in law-making, where it brings more harm than good to the social processes.