Attitudes towards partnerships and types of partners: are they coherent within networks of innovation?

LTStraipsnio tikslas – išanalizuoti požiūrių į partnerystę ir partnerių tipų inovacijų tinkluose sąveiką. Mokslinėje literatūroje aiškiai pozicionuojamos dvi pagrindinės santykių inovacijų tinkluose analizės prieigos – institucinė ir organizacinė. sąrašas ir išskiriami 9 tipai. Siekiant verifikuoti hipotezę, kad inovacijų tinkluose požiūriai į partnerystę ir partnerių tipai yra koherentiški, būtina integruoti institucinę ir organizacinę prieigas. Taigi nustatytas minimalus būtinas tyrimo imties dydis sudarė keturias įmones ir reprezentavo dviejų skirtingų institucinių aplinkų – Lietuvos ir Šveicarijos – bei dviejų skirtingų verslo sektorių – lazerių gamybos ir kontaktų centrų – sankirtą. Kiekvienas iš keturių įmonių atstovų užpildė matricą procentais (tik sveikais skaičiais): matricos ašys reprezentavo požiūrius į partnerystę inovacijų tinkluose ir partnerių tipus inovacijų tinkluose, taigi kiekvienas matricos langelis atitiko konkretaus požiūrio į partnerystę ir konkretaus partnerio tipo sankirtos rezultatą, kuriam buvo suteiktas procentinis įvertis (iš viso 21*9 = 189 kiekvieno tyrimo subjekto užpildyti langeliai). Duomenims analizuoti naudota PASW Statistics 17.0 programinė įranga. Duomenys koduoti dviem būdais: vienu atveju požiūriai į partnerystę koduoti kaip atvejai, o partnerių tipai – kaip kintamieji, kitu atveju – atvirkščiai. Atlikta klasterinė duomenų analizė ir požymių priklausomumo tyrimas. Rezultatai rodo, kad hipotezė apie požiūrių į partnerystę ir partnerių tipų koherentiškumą inovacijų tinkluose negali būti patvirtinta, taigi šiuo aspektu nėra organizacinės ir institucinės prieigų sinergijos – tai prieštarauja prielaidai, darytai mokslininkų Coriat ir Weinstein (2002), Hage (2003), Kleiner (2009) teiginių pagrindu.Kita vertus, įmonės požiūris į partnerystę inovacijų tinkluose sietinas su atitinkama institucine aplinka, kaip teigia institucinės prieigos atstovai. Nacionalinė institucinė aplinka, ypač – kultūrinė (ir formali, ir neformali), turi įtakos organizacijų požiūriams į partnerystę inovacijų tinkluose. Tuo tarpu nustatytas partnerių tipų inovacijų tinkluose savitumas skirtinguose verslo sektoriuose palaiko organizacinę prieigą. Jeigu įdarbinami aukštos kvalifikacijos mokslininkai, o įmonės turi didelį potencialą produkuoti naujas žinias, nėra tikėtina, kad toje industrijoje konkretūs partnerių tipai bus suvokiami kaip gyvybiškai svarbūs arba visiškai nerelevantiški; kitose industrijose partnerių tipų pasirinkimas priklauso nuo sektoriaus specifikos. Vis dėlto įvairuoja ne tik įmonės partnerių tipai inovacijų tinkluose ir verslo sektorius, kuriame ta įmonė veikia, bet ir institucinė aplinka. Jeigu institucinėje aplinkoje gausu tarpininkaujančių institucijų, organizacijos gali pasiekti vietinius išorinių žinių ir finansų šaltinius, tai joks konkretus partnerių tipas nėra esminis. Tačiau kai institucinė aplinka priverčia įmones ieškoti inovatyvių idėjų vidiniuose arba globaliai išsklaidytuose išoriniuose šaltiniuose, santykiai su išorės konsultantais, įmonėmis iš skirtingų sektorių, tiekėjais, klientais ir vartotojais nulemia inovacijų tinklo ir jo veiklos rezultatų specifiką. Taigi rezultatai rodo, kad iš tirtų kintamųjų tik partnerių tipai gali būti suvokiami kaip organizacinės ir institucinės prieigų prie santykių inovacijų tinkluose sąsaja. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Požiūris į partnerystę; Institucinė prieiga; Organizacinė prieiga; Inovacijų tinklai; Partnerių tipai; Attitudes towards partnerships; Institutionalist approach; Organizational approach; Networks of innovation; Types of partners.

ENThe paper aims to analyse the relationship between the attitudes towards partnerships and types of partners within networks of innovation. The attitudes towards partnerships are drawn from the relevant institutionalist literature, whereas the types of partners arise out of the organizational perspective towards networks of innovation. Based on the criticism of the assumptive incompatibility of the two approaches, a hypothesis that the attitudes towards partnerships and the types of partners in networks of innovation are coherent is raised. The findings challenge the hypothesis; however, they highlight the relationship between the attitudes towards partnerships and the types of partners with corresponding institutional settings and industrial specifics. [From the publication]