Presumptions of social inequality reproduction : the role of educational institutions

LTStraipsnyje siekiama apibūdinti institucinius švietimo veiksnius, reprodukuojančius socialinę nelygybę. Empirinę tyrimo bazę sudaro dviejų kokybinių tyrimų4 duomenys - atliktas grupinis interviu su vietos lygmens politikais ir socialiniais veikėjais, taip pat giluminis interviu su jaunais suaugusiais asmenimis (24-29 m.), gimusiais žemo socialinio sluoksnio šeimose. Mokyklos turi didelį potencialą spręsti socialines problemas, tačiau jų neišnaudoja. Socialinę nelygybę mokykloje generuoja vadybinės, kultūrinės, edukacinės priežastys. Mokyklų taikoma selekcinė moksleivių atranka, grupavimas, orientacija į pasiekimus ir pajėgius mokinius, nepakankamas mokyklos vadovų bei mokytojų dėmesys socialinėms problemoms, žemo socialinio sluoksnio vaikų diskriminacija, mokytojų ir ypač auklėtojų socialinių funkcijų svarbos nesuvokimas, nepalankus mokyklos „etosas“, kt. sąlygoja išliekančius vaiko mokyklinės patirties ir šeimos socioekonominės padėties ryšius. Ugdymo institucijos susiduria su išoriniais jų efektyvumą ribojančiais veiksniais, tai: neaiški valstybės politika, menkas įvairių socialinių programų kiekis bei jų finansavimas, koordinavimas, tęstinumo stoka, specialistų, tokių kaip socialinis pedagogas, psichologas, mokykloje trūkumas, ugdymo politikos orientavimas ne į vaiko asmenybės plėtrą, emocinės inteligencijos, socialinių įgūdžių vystymą, bet į žinių perteikimą ir mokyklų rezultatus, glaudesnio bendradarbiavimo, bendrų diskusijų su valdininkais, aiškesnių programų rėmimo prioritetų bei kriterijų trūkumas. Tyrimo duomenys leido išskirti du tipinius vaikų socialinės raidos scenarijus bei santykio su švietimu modelius.Tyrimo dalyvių, augusių ekonominį nepriteklių išgyvenančiose, tačiau stipresnį sociokultūrinį pamatą turinčiose šeimose, mokyklinė patirtis buvo pozityvesnė, jie pasižymėjo kiek aukštesnėmis mokymosi ir gyvenimo tikslų aspiracijomis, sėkmingesniais socialiniais santykiais, optimistišku požiūriu į ateitį; jie buvo mažiau pažeidžiami, o tolimesnis jų gyvenimas susiklostė palankiau. Vaikų, augusių visiško (ekonominio ir sociokultūrinio) skurdo šeimose, jei iš pradžių jie ir mokėsi pakankamai gerai, vėliau prarado motyvaciją, praleisdavo pamokas, jautė bendraklasių, mokytojų atstūmimą. Šeimos problemos pastūmėjo juos priimti skubotus sprendimus - palikti vidurinę ir rinktis profesinę mokyklą. Profesinėje mokykloje gaunamą stipendiją jie suvokė kaip savo pirmąjį uždarbį. Abu scenarijai siejasi su pagrindinėmis teorinėmis nuostatomis, akcentuojančiomis, jog šeimos sociokultūrinio milieu vaidmuo yra lemiamas ir labai stipriai susijęs su mokymosi pasiekimais, mokykline patirtimi apskritai. Tyrimas atskleidė vaikų, kilusių iš žemo socialinio sluoksnio šeimų, „skurdo konspiracijos“ strategiją. Vaikai buvo linkę slėpti šeimos nepriteklių – vengdavo naudotis nemokamo maitinimo galimybe, tėvai iš paskutiniųjų pirkdavo gražesnius rūbelius, atsisakydavo pašalpų ir t.t. Tokius veiksmus sąlygojo baimė atskleisti šeimos situaciją, nepasitikėjimas mokykla, pedagogais, teikiama pagalba. Keisčiausia yra tai, kad mokykla dažniausiai ir nežinojo tikrosios ugdytinio gyvenimo situacijos, net auklėtoja pasyviai reaguodavo ir nesistengdavo išsiaiškinti tikrosios vaiko šeimos padėties. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinė nelygybė; Švietimo sistema; Ugdymo institucijų vaidmuo; Social inequality; Educational institutions; Inequality reproduction.

ENArticle seeks to highlight the specific characteristics of educational institutions reproducing social inequalities. Empirical findings are based on the data of two qualitative research studies carried out in Lithuanian town Jonava – focus groups interviews with local politicians and social activists, and in-depth interview with young adults (24-29 year-olds), raised in low social status families. Jonava case study helped to identify the locally developed educational opportunities for young people living in medium-sized town. The research revealed that educational institutions do not exhaust the possibilities to create suitable conditions for children of social isolation or risk families. Management, cultural educational causes generates the social inequality in schools. [From the publication]

• Individualus socialinių pedagogų darbas su vengiančiais lankyti mokyklą mokiniais / Liudmila Rupšienė. Pedagogika. 2004, 70, p. 175-180.
• Jaunimo integracijos i darbo rinką problemos / Boguslavas Gruževskis, Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2003, Nr. 6, p. 174-189.
• Lietuva stojant į Europos Sąjungą : ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė / redakcinė kolegija. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2004. 181 p.
• Mokinių tėvų požiūris į mokyklą ir ugdymo procesą / Vilija Grincevičienė. Pedagogika. 2006, 83, p. 174-180.
• Mokyklos nelankymo priežastys / Pranas Dereškevičius, Violeta Rimkevičienė, Vilija Targamadzė. Vilnius : Žuvėdra, 2000. 230 p.
• Negalės fenomenas / Jonas Ruškus. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2002. 203 p.
• Neįgalumas ir socialinis dalyvavimas : kritinė patirties ir galimybių Lietuvoje refleksija / Jonas Ruškus, Gintautas Mažeikis ; Šiaulių universitetas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2007. 293 p.
• Pedagogų autoritarizmas kaip diagnostinis konstruktas : struktūros klausimai / Gediminas Merkys, Edvardas Gribačiauskas, Lidija Ušeckienė. Socialiniai mokslai. 2002, Nr. 1 (33), p. 27-41.
• Pradinių klasių mokinių, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, edukacinis vertinimas bei ugdymas papildomais užsiėmimais : disertacija / Viktorija Piščalkienė. Kaunas, 2008. 205, [60] lap.
• Socializacija ir ugdymas vaikystėje : vadovėlis pedagogikos specialybių studentams / Audronė Juodaitytė. Vilnius : Petro ofsetas, 2002. 298 p.
• Šeimos įtaka pasiekimams mokykloje / Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2004, t. 13, p. 28-43.
• The Education of national minorities in post-totalitarian country : unique traditions and tendencies of changes / Nijolė Saugėnienė. Socialiniai mokslai. 2002, Nr. 4 (36), p. 20-27.