Politicized discourses on environmental and technological risks : the case of Lithuania

LTStraipsnyje analizuojami Tarptautinės socialinio tyrimo programos (angl. International Social Survey Program, ISSP) 2010 m. apklausos duomenys. Apklausa atlikta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“, kurį koordinavo KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas. ISSP kiekvienais metais atlieka tematines apklausas, kurių metu surenkami tarptautiniu mastu ir diachroniškai palyginami duomenys. Straipsnyje analizuojama duomenų dalis iš 2010 m. apklausos modulio „Aplinka”. Straipsnio tikslas – ištirti Lietuvos gyventojų aplinkosauginę elgseną bei atskleisti sociodemografinių charakteristikų, aplinkosauginio susirūpinimo ir aplinkosauginių žinių sąsajas su aplinkosaugine elgsena. Straipsnyje analizuojama tik individuali aplinkosauginė elgsena, apimanti veiksmus, kuriuos žmogus atlieka savo asmeniniame gyvenime, pvz., dalyvauja aplinkosauginės organizacijos veikloje, rūšiuoja atliekas, taupo energiją ar vandenį, vartoja ekologiškus produktus, priima ekologiškus dizaino ir namų ūkio sprendimus, pasirenka ekologiškus keliavimo būdus ir kt. Straipsnyje pristatomi įvairūs aplinkosauginę elgseną aiškinantys modeliai. Paprastai teigiama, kad aplinkosauginė elgsena labiausiai susijusi su aplinkosauginiu sąmoningumu, o šis aiškinamas atsižvelgiant į tris grupes veiksnių, tai: sociodemografinės charakteristikos; rizikos suvokimas; požiūriai ir vertybės. Aplinkosauginei elgsenai įtakos gali turėti objektyvieji kontekstiniai veiksniai, pvz., technologijų ar infrastruktūros prieinamumas; taip pat aplinkosauginės žinios/žinojimas.Šiame straipsnyje pristatomas modelis, pagal kurį aplinkosauginės elgsenos ypatumai analizuojami priklausomai nuo sociodemografinių charakteristikų: lyties, amžiaus, išsilavinimo ir gyvenamosios vietos; taip pat priklausomybė nuo aplinkosauginio susirūpinimo ir aplinkosauginių žinių. Analizė remiasi reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis (N=1023), kuri atlikta 2010 m. gruodžio – 2011 sausio mėn. Apklausą atliko „Rait“ bendrovė. Straipsnyje pagrindžiamas privačiosios ir viešosios erdvės aplinkosauginio elgesio tipologizavimas į aktyvų ir pasyvų elgesį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai yra daug aktyvesni privačioje erdvėje (30,9 proc. aktyvių) negu viešojoje (8,7 proc.). Dažniausiai aplinkosauginė elgsena privačioje sferoje susijusi su maisto pirkimo įpročiais - trys ketvirtadaliai respondentų nurodė, jog visada, dažnai ar bent kartais perka vaisius ir daržoves, užaugintas be pesticidų ar chemikalų. Maždaug pusė respondentų nurodė, kad kartais atsisako tam tikrų pirkinių siekdami saugoti aplinką. Visada, dažnai ar bent kartais rūšiuoja, taupo energiją bei vandenį namuose maždaug du trečdaliai respondentų. Kyla klausimas, ar respondentai taupo energiją ir vandenį dėl aplinkosaugos? Mažiausiai respondentų pažymėjo, jog bent kartais atsisako važiuoti automobiliu dėl aplinkosaugos (tik ketvirtadalis). Straipsnyje taip pat pateikiama trumpa diskusija apie privataus automobilio vaizdinius ir lietuvių įpročius, tampančius šios proekologiškos elgsenos kontekstinėmis kliūtimis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplinkosauginė elgsena; Aplinkosauginis susirūpinimas; Aplinkosauginis aktyvizmas; Aplinkosauginės žinios; Environmental behaviour; Environmental concern; Environmental activism; Environmental knowledge.

ENThe aim of this article is to characterise the prevalence of personal sphere environmental behaviour and evaluate the influence of background variables, environmental concern and knowledge upon this behaviour, leaning upon a representative sample. The article draws upon ISSP representative survey ‘Environment’ conducted in 2010. The article employs the data from the Lithuanian sample. The research indicates that individuals tend to be more engaged in private sphere environmental behaviour (waste sorting, environmentally-friendly consumer habits, saving water and energy) than in public sphere environmental behaviour (environmental group membership, financial support of such groups, signing petitions, participating in demonstrations). The results indicate that active private sphere environmental behaviour is more common among women, older people, people with university degree and inhabitants of small towns. Public sphere environmental activities are influenced significantly by education level and place of residence. Environmental concern has a significant influence upon environmental behaviour, whereas knowledge about causes and solutions of environmental problems has a significant but weak influence. [From the publication]

• Ekologinė sąmonė ir masinė komunikacija: visuomenės nuomonės apie aplinkosaugą konstravimas žiniasklaidoje : disertacija / Kristina Juraitė. Kaunas, 2002. 130 lap.
• Ekologinių ir technologinių rizikų suvokimas : Lietuvos visuomenės požiūriai ir nuostatos / Aistė Balžekienė ... [et al.]. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 4, p. 237-249.
• Genetiškai modifikuotų organizmų diskurso formavimasis Lietuvos žiniasklaidoje : disertacija / Aušra Rimaitė. Kaunas, 2009. 280 p.
• Klimato kaita : socialinio rizikos suvokimo ir žiniasklaidos diskurso Lietuvoje konfigūracijos / Aistė Balžekienė, Audronė Telešienė, Leonardas Rinkevičius. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2008, Nr. 2 (22), p. 5-19.
• Klimato kaitos diskursas Lietuvos spausdintinėje ir internetinėje žiniasklaidoje / Rima Jančevskaitė, Audronė Telešienė. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 2, p. 92-99.
• Nuclear risk perceptions in Lithuanian society : theoretical approaches and empirical insights / Aistė Balžekienė, Leonardas Rinkevičius. Socialiniai mokslai. 2006, Nr. 2 (52), p. 10-20.
• Rizikos bei dvigubos rizikos visuomenės teorija ir jos taikymas sociologinei Lietuvos visuomenės raidos diagnostikai / Leonardas Rinkevičius. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2002, Nr. 2 (9), p. 108-115.
• Rizikos suvokimas : sociologinė konceptualizacija ir visuomenės nuomonės tyrimo metodologinės prielaidos / Aistė Balžekienė. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 4, p. 217-226.
• Socialinis branduolinės rizikos suvokimas: teorinės įžvalgos ir jų refleksija Lietuvos visuomenės požiūriuose į Ignalinos AE : disertacija / Aistė Balžekienė. Kaunas, 2006. 135 lap.
• Struktūros ir veikėjo santykis diskurso analizėje / Agnė Girkontaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2018, Nr. 1 (42), p. 45-72.
• Valdžios institucijų suvokimas ir politiniai veiksmai: parama demokratijai ar masinis protestas? / Jūratė Imbrasaitė. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 2, p. 95-105.
• Visuomenės informavimas ir nuomonės formavimas apie valdžios institucijų veiklą / Kristina Juraitė, Brigita Jasnauskaitė. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 2, p. 77-85.